Skaitytojas Vitolis į GRYNAS.lt redakciją atsiuntė laišką, kuriame išreiškė susirūpinimą gandrais.
Kupiškio rajone gyvenantis vyras laiške pasakojo, kad jo kaime Maksvyčiuose elektros stulpe susuktame gandralizdyje anksčiau perėdavo gandrų pora. Energetikai šį lizdą specialiai išvertė, nes stulpas buvo be papildomos atramos ir kėlė pavojų paukščiams.

„Šalimais kitame stulpe jie įkėlė specialią platformą jau prieš kelis metus, tačiau ten kažkodėl gandrai neperi ir lizdo nesuka, o renkasi būtent tą pakrypusį stulpą“, - nerimavo skaitytojas. Jis svarsto, kad galbūt energetikai galėtų senąjį gandrų lizdą nuo pavojingojo elektros stulpo perkelti ant naujos platformos. „Arba reikia senajame stulpe įrengti šoninę atramą ir perkelt tą platformą“, - siūlė Vitolis.
L. Raudonikis
Lokaliu mastu yra neužimtų platformų, bet tai yra vienetai iš tūkstančio keltų, kurių gandrai neužima.

Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) direktorius Liutauras Raudonikis sako, kad kartu su „LESTO“ vykdydami bendrą gandralizdžių kėlimo projektą pastebi, kad jų įrengiamų platformų užimtumas yra labai geras. Tokios platformos labiau pasiteisina nei gandralizdžių perkėlimas ant namų stogų.

„Lokaliu mastu yra neužimtų platformų, bet tai yra vienetai iš tūkstančio keltų, kurių gandrai neužima“, - situaciją komentavo ornitologas. Jo teigimu, kartais pasitaiko, kad perkėlus gandro seną lizdą į patogesnę vietą, jis vis tiek peri nepatogesnėje, tačiau tokie reiškiniai reti ir sunkiai paaiškinami.

Anot L. Raudonikio specialioje iškeltoje platformoje gandrams sudaromos puikios sąlygos, todėl jie juose gali neperėti nebent dėl gerų aplinkos sąlygų nebuvimo, arba dėl konkurencijos – jeigu kažkur šalimais peri kita gandrų pora.

„Manau, jei gandras ten perėjo ir aplinkos sąlygos stipriai nepasikeitė, jis turėtų ir toliau ten perėti. Nebent gal greta atsirado kitas besiporuojantis gandras, tokių niuansų gali būti daug“, - sakė L. Raudonikis.

GRYNAS.lt jau yra rašęs, kad šiemet parskrendantiems gandrams įrengta 1520 naujų lizdų platformų. Šis darbas atliktas įgyvendinant projektą „Baltojo gandro (ciconia ciconia) apsauga Lietuvoje“, kurio metu bendradarbiavo elektros bendrovė„Lesto“, Lietuvos ornitologų draugija, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institutas bei partneriai.