Didžiausias šiaurės teritorijos Darvino miestas - kaip stotelė prieš vykstant į Kakadu parką, iki kurio nuo čia yra lygiai 171 km. Dažniausiai į jį vykstama visam savaitgaliui ar keliom dienom.

Parko teritorija – 19 800 km2, maždaug tokio dydžio kaip Slovėnija. Galima tik įsivaizduoti, kiek ten daug įvairių augalų, paukščių ir gyvūnų. Žinoma, bene labiausiai turisto akį žavi gamtos vaizdai.

Turistai čia vyksta tam, kad pamatytų visus didingus dalykus vienoje vietoje. Kakadu flora ypatingai gausi: daugiau nei 2000 skirtingų augalų rūšių, 280 paukščių rūšių (trečdalis visos Australijos paukščių įvairovės), čia užregistruota ir 117 skirtingų roplių rūšių. Įvairovė ir suformavo visą parką.

Kai kurie gyvūnai atsidūrė ant išnykimo ribos, o kai kurie besutinkami tik čia.

Kakadu parke griežtai draudžiama gyvūnijai trukdyti, prieiti per arti ar maitinti. Reikia laikytis parko ženklų. Tiesa pasakius, net nesinori nepaklusti ženklams. Eiti ten kur nėra takelio? Na jau ne! Aš tikrai to nedaryčiau, tai ne lietuviškas miškelis! Čia Australijos Šiaurės Teritorija, kur puikiai žinau, kad kiekviename žingsnyje gali slėptis gyvatė, voras ar koks krokodiliukas.

Parko grožybe pasimėgauti užtenka ir einant padarytais takeliais. Vaikštant tik takeliais jauti, kad mes - žmonės - vaikštom po siaurus tuneliukus, o gyvūnija gyvena savo arealuose. Mes esame parko svečiai, tad reikia elgtis kultūringai. Dar vis prisimenu iš Lietuvos laikų, kaip žmonės prišiukšlina, sulaužo, sugriauna, pavagia, kas buvo jiems - turistams padaryta. Australijoje tokių dalykų nepasitaiko.

Jei kada lankysitės Kakadu, nepraleiskite pro akis saugos ženklų, kuriuose perspėjama apie pavojingus krokodilus. Parke yra dvi ypatingos krokodilų rūšys: gėlo ir sūraus vandens. Gėlavandeniai krokodilai išauga iki 3 metrų ilgio, o sūriavandeniai iki 6 metrų. Pastarieji yra didžiausi pasaulio ropliai ir didžiausi Australijos grobuonys. Jie puikiai slepiasi nejudančiame vandenyje, o žaibo greitumo refleksai sutverti grobiui sugauti. Aborigenai mažus krokodilus valgo, o didžiuosius gerbia ir jų neliečia.

Dažniausiai maistui naudojami krokodilų kiaušiniai. Jauni bendruomenės nariai negali valgyti krokodilų žarnyno - jis paliekamas senoliams, kurie į žarnas prikiša riebalų ir kepa. Patiekalas labai panašus į lietuviškus vėdarus. Tiesa, australiškų „vėdarų“ ragauti neteko, bet krokodilienos ragavau. Balta mėsa, maždaug kaip vištiena, bet su jūros prieskoniu. Krokodiliena patiekiame keliuose restoranuose.

Mano mėgstamiausia parko vieta - Ubirr akmenų kalnas, kur galima pasigrožėti aborigenų piešiniais ant akmenų. Piešinių amžius gali siekti net 60 tūkst. metų!

Parko teritorija – 19 800 km2, maždaug tokio dydžio kaip Slovėnija. Galima tik įsivaizduoti, kiek ten daug įvairių augalų, paukščių ir gyvūnų. Žinoma, bene labiausiai turisto akį žavi gamtos vaizdai.

Nuo Ubirr akmenų kalvos atsiveria nuostabus Kakadu didybės peizažas. Saulei leidžiantis akmenys ima ryškėti ir nusidažo ryškiai oranžinėm, raudonom spalvom, atrodo lyg susilieja su dangumi. Daugybe turistų kasdien stebi šį gyvą gamtos paveikslą. Beje, saulėlydis Šiaurės teritorijoje įvyksta labai greitai, tad paveikslas tetrunka kelias minutes.

Dažniausiai turistų lankomose vietose visuomet galima sutikti ir parko prižiūrėtojus (reindžerius). Prie Ubirr jie kiekvieną vakarą ateina ir papasakoja apie aborigenų mena ir patį Kakadu parką, visiems pasako, kada jau laikas leistis nuo uolų.

Parke taip pat netrūksta gražių krioklių ir stovyklavimui irba maudymuisi tinkamų vietų. Labiausiai žinomos - Jim Jim, Twin Falls, Gunlom ir kt. Pastarąjį krioklį išpopuliarino Krokodilų Dandžio filmas.

Mano mėgstamiausias krioklys - Maguk arba dar vadinamas Barramundi Gorge vardu. Ten turistų dažniausiai nesutiksi. Krioklio apačioje galima maudytis, bet vėl gi, nežinai kur krokodilai slepiasi. Nors turbūt sutikti galima tik gėlavandenius ir nepavojingus krokodilus, bet niekada nežinai, kada gali užplaukti ir pavojingesni sūriavandeniai. Prie Maguk žmonių būna mažai, tad nesmagu maudytis vieniems, kai žinai, kad krokodilai kažkur čia pat slepiasi. Per daug tylu, atsipalaiduoti negali, galiausiai nugali baimė ir turi išlipti iš vandens.

Parką galima apžiūrėti ir mažu lėktuvu. Bet jei tik galite, kelionei rinkitės gruodžio-vasario mėnesius, kai čia būna lietaus sezonas. Tuomet visi kriokliai pilni vandens, viskas žalia ir gyva.