Nors prie lesyklos gyvenančios didžiosios zylės jau nuo sausio pradžios ėmė tilindžiuoti pavasarines giesmes, tačiau tai veikiau rodė gerą jų nuotaiką ir dar nereiškė pavasario nuojautų. Panašiai zylės gieda ir dabar – gal tik daug skaidresnėm giesmėm ir garsiau. Palesusios lesykloje, ant plikos žemės parankiojusios sėklelių, jos tupiasi atviroje vietoje ir pradeda tilindžiuoti. Greta svirpia – pratisai ir garsiai – mėlynosios zyliukės. Iš ryto lesykloje pakapsėję lašinukų ar pagliaudę saulėgrąžų, į ažuolus suskridę ima garsiai kliuksėti bukučiai. Čia pat didysis margasis genys susirado sausą šaką ir ją tauškina snapu, „groja“. Tokia paukščių nuotaika nenorom perša mintį: ar ne laikas jiems palikti lesyklą ir pradėti savo tikrąjį, natūralų gyvenimą? Ar gali pavyzdžiu jiems tapti iš žiemaviečių sugrįžę paukščiai keliautojai?
Šių metų kalendorinio pavasario pradžia mažai kuo skiriasi nuo žiemos – galbūt, tik dienos ilgiu ir daug aukščiau pakylančia, taigi – gerokai kaitresne saule. Šiaurinėje ir rytinėje Lietuvoje tebėra ištisas sniego sluoksnis, tik Sūduvoje, pamaryje laukuose sniegas buvo nutirpęs. Dabar čia vėl atrodo daug žiemiškiau.
Lesyklose ir maitinimo vietose lankęsi paukščiai į atsiradusias protirpas ir besniegius plotus reaguoja atsargiai – nors juose mėgsta lesinėti, tačiau kiekvieną dieną pradeda nuo lesyklos. Ten, kur sniego daug, ypač miškuose ar tarpumiškėse, lesykla ją lankiusiems sparnuočiams tebėra svarbus traukos centras ir maisto garantija.
Gamta artėja prie tikrojo pavasario pradžios – kaip ilgai stengtųsi išsilaikyti žiema, jai reikės trauktis. Tokia pavasario pradžia – su polaidžiu, atsivėrusiais laukais ir aukšta dienos temperatūra paukščiams taps lemiamu ženklu palikti lesyklas. Tik nuo tada jie apsilankys vis rečiau, kol pagaliau nustos jomis domėjęsi. Atsisveikinimo su lesykla procesas turi būti palaipsnis, savo apsisprendimą turi parodyti patys paukščiai. Jie visą žiemą gyveno priklausomi nuo mūsų, nuo jiems papilamo lesalo, todėl prie natūralaus maisto privalo grįžti palengva.
Beje, net ir paukščiams pasitrauklus, neskubėkime lesyklą slėpti sandėlyje. Dažną pavasarį gana vėlai sugrįžta žiema ir paukščiai vėl prisimena lesyklas. Beje – taip daro ne tik vietiniai. Dažnai, iškritus sniegui, į lesyklas ieškoti maisto skuba varnėnai, liepsnelės, kikiliai, net – pečialindos.
Kuo ilgiau žiemoję paukščiai išbūna prie lesyklos, tuo didesnė tikimybė, kad jie perės kažkur greta. Daugelis jų įsikurs mūsų iškeltuose inkiluose. Taigi – gera kaimynystė su paukščiais nežada nutrūkti.
GRYNAS.lt lesyklų fotokonkurso didžioji galerija:
