- Kokia zoologijos sodo vizija sudominote konkurso į direktoriaus postą komisiją?
- Ambicingi tikslai. Kokių investicijų jiems reikės?
Be abejo, tokie tikslai nepasiekiami be investicijų ir per vieną dieną. Tam reikalingas bendras apsisprendimas, tiek ministerijos, tiek visuomenės palaikymas. Kad tai būtų tikrai modernus, restauruotas, išvystytas, su alternatyviais energijos ištekliais zoologijos sodas. Tą galima pasiekti pritraukiant Europos sąjungos lėšas, rengiant projektus 2014-2020 metų laikotarpiui. Tam ir reikalingas direktorius, kuris stengtųsi pateisinti auditorijos ir lankytojų lūkesčius.
- Aplinkos ministerijos atstovai – ir ministras Valentinas Mazuronis, ir viceministras Linas Jonauskas atsistatydinant senajam direktoriui išreiškė nuomonę, jog dabartinė situacija zoologijos sode – labai prasta. Tą nuolat pabrėžia ir daugelis mūsų skaitytojų po straipsniais apie zoologijos sodą. Kokia Jūsų nuomonė apie dabartinę jo būklę?
- Matote, visi žino tą situaciją. Aš taip pat ir skaičiau straipsnius, ir lankiausi zoologijos sode. Visi žinome, kas yra blogai ir ką reikia daryti. Botanikos sode taip pat reikėjo vystyti įvairius projektus, jį atkurti. Visi greiti su patarimais, ką reikia daryti. Tačiau KAIP tą padaryti? Štai čia esminis klausimas. Vaikščiodamas po zoologijos sodą pastebėjau, kad gyvūnų išdėstymo tvarka yra pasenusi, seni praėjimai, neaiškūs maršrutai. Žmonėms nepatogūs laiptai, jungiantys viršutinę ir apatinę zoologijos sodo dalis.
Mane liūdina tas faktas, jog visuomenė yra susiformavusi neigiamą nuomonę apie zoologijos sodą. Bus labai sudėtinga pakeisti ją į teigiamą. Žinoma, tai direktoriaus pareiga. Dabar tie viešieji ryšiai, komunikacija yra nutrūkusi. Vieną kart žmogus nuėjo, nepatiko, dar pasakė kitam, kad nepatiko – ir viskas. Jei atsirastų palaikymas iš žmonių, palaikymas iš ministerijos – daug ką galima nuveikti.
Štai užsienyje sakoma: „Jei tik yra idėja, pinigų bus“. Na, mes gyvename taip, kad visi kandidatai turi idėjų, tačiau jos „nukrenta“ dėl finansavimo stokos. Todėl tikiuosi, kad tų pinigų rasis. Be to, viena iš direktoriaus pareigų bus ieškoti tų pinigų. Juk galima ir sutaupyti lėšų panaudojant atsinaujinančius energijos išteklius. Dirva labai plati. Galimybės didelės, tik reik imt ir dirbt.
- Vos buvote paskelbtas konkurso į šį postą nugalėtoju, pasipylė kritikos strėlių. Kadangi dirbote Kauno botanikos sode, kritikai pastebi, jog šis sodas taip pat nėra itin modernus, atsilieka nuo panašių užsienio sodų. Ką galėtumėte atsakyti į tokią kritiką?
- Žmonės šiais laikais yra pakeliavę ir daug pamatę, mato, koks turėtų būti sodas. Apie įstaigas, apie sodus žmonės sprendžia iš savo patirties apie tą objektą. Visgi, kalbant apie botanikos sodą, jie nemato, kiek visko yra nuveikta ir dėl ko tai nėra įgyvendinta. Planai ten, patikėkite, yra geri. Nuo 2008-ųjų metų įdėta daug įdirbio. Lankomumas botanikos sodo tikrai pagerėjo, girdime komentarus iš žmonių, kad sodas pagyvėjo, atsinaujino ir tai motyvuoja dirbti.
Zoologijos sodų, botanikos sodų mėgėjai vertina visai kitaip. Reikėtų sugrupuoti tuos komentatorius ir pažiūrėti, kurių daugiau.
Tačiau nieks nematuoja gerų darbų ir kiek pastangų į juos įdėta. Niekas apie tai nerašo. Visiems įdomiau, kas kur buvo blogai. Per ketverius metus, kol dirbu Kauno botanikos sode, nebuvo padaryta nieko blogo. Žmonės iš karto pareiškia: „čia nieko nepadarė – ir ten nepadarys“. Bet juk negalime be pinigų padaryti stebuklų. O projektai yra paruošti, vykdomi europiniai projektai. Mažai kas supranta, kiek įdirbio ir laiko tai užima. Gana lengva pasakyti „aš padaryčiau tą ir tą“. Bet ne viskas taip lengva.
- Pabrėžiate, kad Lietuvos zoologijos sodas turi turtingą zoologinę kolekciją. Tačiau jo lankomumas vis tiek mažas. Iškelsiu savo versiją – gal žmones atbaido tos skurdžios, nykios sąlygos, kuriose gyvena gyvūnai?
- Iš tiesų, tai labiausiai plika akimi pastebimas dalykas... Rengiamoje galimybių studijoje, manau, bus įvertinta, ką zoologijos sodas turėtų įgyvendinti. Tik nenoriu kritikuoti, kas buvo padaryta blogai, nes žmonės, kurie dirbo iki šiol greičiausiai vertėsi per galvą ieškodami išeičių. Gal tiesiog nesisekė? Dabar ir atėjo metas keisti gyvūnų aplinką, padaryti ją natūralesnę. Link šių idėjų įgyvendinimo bus einama. Iš tiesų tai senas modelis – eksponavimas narvuose. Zoologijos sodo gyvūnų eksponavimo situacija yra tikrai bloga. Sodas nėra išnaudojęs savo visos teritorijos, jei išnaudotų, vienam gyvūnui gal išeitų 70 kvadratinių metrų. Dabar išeina gal 20. Tačiau šiuos dalykus nusprendžia ne vienas direktorius. Tai kompleksinis darbas, sąlygas dar tikrina įvairios pasaulinės organizacijos.
Bus stengiamasi žiūrėti į gerąją kitų zoologijos sodų patirtį ir parsivežti ją čia. Blogyn zoologijos sodas jau neis.
- Paminėjote užsienio zoologijos sodus. Dabar daugelyje jų nebelikę nei grotų, nei narvų. Galbūt iš savo kelionių patirties prisimenate kokį nors zoologijos sodą, į kurį norėtumėte lygiuotis, kuris paliko gerus įspūdžius?
- Iš savo patirties negalėčiau pasakyti, į kurį zoologijos sodą reikėtų orientuotis. Tačiau internete skelbiami geriausi pasaulio zoologijos sodai, galima juos apžiūrėti. Žinoma, jie turi kitokias teritorijas, kitokias gyvūnų kolekcijas. Tačiau esu buvęs tokiuose mini zoo kampeliuose, toje pačioje Lenkijoje, Latvijoje. Ir nors ten nedaug gyvūnų - praleidi visą dieną.
Pavyzdžiui, matai kaip akvariumuose, terariumuose skruzdėlės nešioja maistą. Jos pereina per atvirą šakelę nuo savo skruzdėlyno iki maisto. Ir niekur kitur jos negali nueiti – tik per tą šakelę. Tokiam dalykui nereikia didelių investicijų, tačiau vaikams – atrakcija. Mūsų zoologijos sodui galbūt trūksta to interaktyvumo, informacijos pateikimo.
- Ar galvojate apie dramblius?
Matote, šiandien galima daug ką galvoti. Tai – ne vieno direktoriaus sprendimas. Gali riboti galimybės. Na, nebus dramblių, bus kažkas kitas. Bet tai bus pasverta, apgalvota, pamatuota.
- Pastaraisiais metais pastebėjau, jog zoologijos sode daug įmonių logotipų, reklamų, daugelis verslininkų ar netgi visuomeninių organizacijų jį remia. Jei gerai supratu, tokiu būdu taip pat ieškoma papildomų lėšų. Ar toliau bendradarbiausite su verslu ar pakaks Europos sąjungos paramos?
- Įvardinote „Europos parama“. Aš sakyčiau, tai ne visai parama. Nors tuos pinigus gauni, bet paskui už juos atidirbi ir atsiskaitai. O zoologijos sodas turi paramos gavėjo statusą, jam galima pervesti 2 proc. nuo pajamų mokesčio, jį gali remti verslas. Gerai, kad yra tokių verslininkų ir organizacijų. To ir toliau bus siekiama. Botanikos sode taip pat yra firmų, kurios afišuoja savo reklamą už tuos pinigėlius. Kuo tokių verslininkų bus daugiau, tuo daugiau lėšų keliaus į zoologijos sodą, į priežiūros ir sąlygų gerinimą.
Aplinkos ministerija dotuoja didžiąją dalį. Daugiau nei pusę. O visas tas rėmimas – mažas procentas zoologijos sodo biudžete. Iš rėmimo surenkama mažiau lėšų, nei už sodo lankymą.
Zoologijos sode turi pagerėti infrastruktūra: pastatai, narvai, takai. Tam reikės organizuoti Europos sąjungos pinigus.
- Ar infrastruktūros keitimas bus Jūsų prioritetas?
- Na, juk kitaip visuomenės nuomonės nepakeisi, tik pakeitęs zoologijos sodo estetiką. O estetikai pakeisti reikia piniginių injekcijų, finansavimo.
Įsivaizduoju, kad gali būti ir natūra suteikiama kokia nors paslauga. Jeigu statybos bendrovė gali kažką padaryti, pastatyti, pakeisti išdaužtą stiklą, tokiu būdu teikti paramą – kodėl gi ne? Galime juos reklamuoti, kaip prisidėjusius.
Manau, kad nemažai yra ir piliečių, gyventojų, kurie supranta sunkią zoologijos sodo padėtį ir aukoja tuos 2 proc.
- Ačiū už pokalbį!
