Jupiteris spindės Jaučio „galvoje“
Tuo įsitikinę paskutiniais giedrais žiemos vakarais įdėmiau pasižvalgykime po tolimų dangaus šviesulių žiburiais nusėtą padangę. Vasario antros pusės vakarais virš pietų horizonto telksis patys ryškiausi ir gražiausi žiemos žvaigždynai. Dėmesį trauks Jaučio žvaigždynas, lengvai atrandamas pagal jame itin ryškiai spindintį Jupiterį. Kiek žemiau Jupiterio švytės ryškiausia Jaučio žvaigždė – rausvasis Aldebaranas ir prie jo besiglaudžiantis ant kairio šono pavirtusią „V“ raidę primenantis padrikasis Jaučio žvaigždžių spiečius – Hiados. Hiados kartu su rausvąja Aldebarano žvaigžde sudaro trikampę įsivaizduojamojo dangaus Jaučio galvą. Dešiniau ir aukščiau Hiadų ir Jupiterio spindės įžymusis Tauro žvaigždžių spiečius Sietynas (Plejados).
Virš Jaučio į patį zenitą įkopę puikuosis – Vežėjas su ryškiąja Kapelos žvaigžde ir Persėjas. Į kairę nuo Jaučio spindės Dvynių žvaigždynas su ryškiausia savo žvaigždžių pora Poluksu ir Kastoru. Po Jaučio žvaigždynu žaižaruos Šienpjoviai, lengvai atpažįstami pagal į vieną eilutę glaudžiai susispietusių trijų ryškesnių žvaigždžių trijulę (iš kairės įdešinę): Alnitaku, Alnilamu ir Mintaka.
Kairiau ir žemiau Šienpjovių išsiskirs Didžiojo Šuns žvaigždynas, atpažįstamas pagal jame spindinčią ryškiausią viso dangaus žvaigždę – Sirijų. Virš jo nesunkiai bus atrandama palyginus su Sirijumi ne tokia šviesi Prokiono žvaigždė, priklausanti Mažojo Šuns žvaigždynui.
Žemai, virš šiaurės-rytų horizonto žibės ryškiausia Liūto žvaigždė – Regulas. Į kairę nuo jo spindės neįprastai atrodantys – grįžulą žemyn nuleidę Didieji Grįžulo ratai. O ryškių žvaigždžių stokojančioje vakarų padangėje išsiskirs neaukštai palei šiaurės vakarų horizontą slenkantys Lyros ir Gulbės žvaigždynai su ryškiausiomis savo žvaigždėmis Vega ir Denebu.
Mėgėjiškas teleskopas atskleis Jupiterio ir Saturno grožybes
Vasario antroje pusėje tęsis palankus Jupiterio stebėjimui laikas. Didžiausia Saulės sistemos planeta vakare švies aukštai iškilusi virš pietų horizonto Jaučio žvaigždyne ir vis dar bus pačiu ryškiausiu naktinio dangaus šviesuliu po Mėnulio, ryškiausią viso dangaus žvaigždę Sirijų šviesiu lenks daugiau nei dvigubai. Vasario 19 d. vakare šalia Jupiterio Jaučio kaktoje įsitaisys ir priešpilnis Mėnulis.
Vasario vakarais, kuomet Jupiteris bus pakilęs aukščiausiai, bus patogu į jį pažvelgti per teleskopą. Esant geram orui, ir per nedidelį mėgėjišką teleskopą, bus matomos Jupiterio atmosferoje susidariusios ekvatorinės juostos, o kantresni stebėtojai sulaukę skaidresnio dangaus gali tikėtis išvysti ir smulkesnių Jupiterio atmosferos darinių bei garsiąją Jupiterio Raudonąją Dėmę, kuomet ji bus į Žemę atgręžtame Jupiterio pusrutulyje.
Net per paprastus lauko žiūronus bus nesunkiai atrandami ir keturi didžiausi Jupiterio palydovai: Ijo, Europą, Ganimedą ir Kalista. Dėl greito sukimosi apie planetos diską palydovų išsidėstymas, Jupiterio disko atžvilgiu, kasnakt būna vis kitoks. Vasario 28 d. vakare visi 4 palydovai atsidurs į kairę nuo planetos, t.y., rytinėje planetos pusėje.
Saturnas, praėjus 1,5 val. po vidurnakčio, tekės Svarstyklių žvaigždyne, Jupiteriui jau leidžiantis link vakarų horizonto. Bet aukštai šį mėnesį dar nespės pakilti. Tačiau, net ir mėgėjiškas teleskopas suteiks galimybę įžvelgti įspūdingus Saturno žiedus. Teleskopu bus galima taip pat susirasti ir ryškiausią Saturno palydovą Titaną. Turintys ne mažesnį kaip 15 cm skersmens teleskopą galės atrasti dar bent tris Saturno palydovus: Dionę, Rėją ir Tetiją.
Marsas būdamas Vandenio žvaigždyne slėpsis Saulės spinduliuose.
Merkurijus leisis netrukus po Saulės laidos ir bus sunkiai atrandamas.
Neįprastai rami Saulė bet kada gali pateikti staigmenų
Nors mūsų gimtosios žvaigždės, nuo kurios priklauso daugelis procesų Žemėje – Saulės aktyvumas 11-mečiame aktyvumo cikle artėja prie maksimumo, tačiau beveik jau keturis mėnesius ji išlieka stebėtinai neaktyvi. Iki šiol visos žiniasklaidos išplatintos prognozės apie galimus Žybsnius Saulėje ir dėl to kilsiančias Žemės magnetines audras neišsipildė.
Tiesa, vasario 17 d. Saulės dėmė AR1675 švystelėjo stipriausią šiais metais ultravioletinių spindulių žybsnį, sukėlusį Žemės viršutiniuose atmosferos sluoksniuose jonizacijos bangas, kurios sutrikdė radijo ryšį Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, tačiau kadangi Žemės kryptimi nebuvo iššautos elektringos Saulės vėjo dalelės, Žemės magnetinis laukas nebuvo stipriau sutrikdytas.
Vasario 17 d. Saulės dėmės AR1675 sukeltas itin stiprus ultravioletinių spindulių žybsnis:
Buitiškai mąstant, šis užsitęsęs stebėtinai ramus Saulės aktyvumo tarpsnis gali būti tyla prieš audrą. Kuo ilgiau jis tęsiasi, tuo didesnių netikėtumų gali iškrėsti mums Saulė bet kurią dieną.
Koks yra Žemės magnetinis aktyvumas šiuo metu galite matyti ČIA (informacija atnaujinama kas 3 val.).
