Praėjusiais metais knygų mugėje Anusauskų sutiktas fotomenininkas Giedrius Dagys šį albumą papildė įspūdingais senųjų genčių gyventojų portretais bei ramybe spinduliuojančiais peizažais.

„Mes po truputį kaupėm visą šią medžiagą ir toks paskatinimas išleisti šį albumą buvo pažintis su Giedriumi Dagiu. Kai peržvelgėme jo archyvus ir savo archyvus supratome, kad galime pamėginti kalbėti apie Aziją. Tokie dalykai įpareigoja. Visa ta kultūra ir dvasia – ne veltui pavadinime panaudojome šį žodį – yra be galo savita. Kinija man turbūt „nunešė“ visas šalis, nors esame jų apkeliavę daugiau nei 100. Jau išlipęs iš lėktuvo pajunti tą tokią tvyrančią aurą su begaline pagarba.

J. Anusauskienė
Turi pora parų pasėdėti džiunglėse ir apsimesti beždžione, kad ta beždžionė prie tavęs prisėstų.
Visa ta jų ramybė, budizmo religija, nors tų religijų ten daug, jos persipynę. Aš manau, kad kiekvienas buvęs tose šalyse ją pajunta. Mes su Ričardu daugiau ieškojome retų gyvūnų, jis (fotografas Giedrius Dagys, - red. past.) – portretų, peizažų. Taigi albume – trijų fotografų: mano, Ričardo ir Giedriaus Dagio darbai, o tekstus rašė geografas Rytas Šalna, ketvirtasis knygos bendraautorius“, - dėstė J. Anusauskienė.

Fotografė apsimeta beždžione

Fotomenininkai Ričardas ir Jurga Anusauskai siekia įamžinti tai, kas nyksta. Todėl jie braunasi per brūzgynus ir kopia į stačius kalnus, kad pro objektyvą pamatytų pasaulinei Raudonajai knygai priklausančią florą ir fauną.

Fotografijų albume „Azijos dvasia“ galima rasti didžiųjų ir mažųjų pandų, riestanosių beždžionių, kurios palyginti neseniai atrastos, karališkosios kobros, tigrų nuotraukų.
J. Anusauskienė
Teko matyti, kaip babuinai perplėšia gazelę, tiesiog, akyse. Niekada negali užmiršti, kad laukinis gyvūnas yra laukinis ir reikia jam jausti didžiulę pagarbą.

„Kad prieitum prie gyvūno taip arti reikia ir patirties, ir žinių, ir pagalbos, ir laiko. O pirmiausia – kantrybės. „Žiauriai“ daug. Jeigu gražią panoramą tu gali užfiksuoti tiesiog būdamas toje vietoje – nors, tiesa, ir su panoramomis būna, kad reikia „gaudyti“ reikiamą šviesą, nuotaiką. O darbas su gyvūnu grindžiamas kantrybe. Nors man tai ir yra ta įdomioji fotografavimo pusė. Turi pora parų pasėdėti džiunglėse ir apsimesti beždžione, kad ta beždžionė prie tavęs prisėstų“, - juokėsi fotografė.

Kas nutinka pernelyg drąsiems gamtos tyrinėtojams?

Nors žvelgiant į tiesiai link objektyvo sėlinantį tigrą darosi neramu, J. Anusauskienė pabrėžia, jog didesnį nerimą kelia beždžionių gaujos. Didelės beždžionės mielos ir pūkuotos atrodo tik nuotraukose.

„Vienas iš stereotipų – žmonės galvoja, kad beždžionės ir drambliai yra draugiški. Daugiausia ekstremalių situacijų turėjom būtent su drambliais. O kai kurios beždžionės – truputį didesnės už mano vyrą. Ir jeigu jos būtų sugalvojusios supykti ar gintis, manau, mano vyrą būtų perplėšę per porą sekundžių. Nes iš tiesų teko matyti, kaip babuinai perplėšia gazelę, tiesiog, akyse. Niekada negali užmiršti, kad laukinis gyvūnas yra laukinis ir reikia jam jausti didžiulę pagarbą“, - šiurpokus nuotykius Azijoje prisiminė J. Anusauskienė.

Kalbėdama apie žmones, kurie būna labai drąsūs prieš laukinius gyvūnus J. Anusauskienė priminė kardiochirurgo R. Benečio ir „krokodilų gaudytojo“ gamtininko Steve istorijas.

Abu šie asmenys per daug pasitikėjo savimi, būdami arti laukinių gyvūnų.

„Aišku, mus dažnai lydi ginkluoti gidai, bet rizika didžiulė – tų beždžionių buvo daug, jos visiškai laukinės. Kaži, ar jie būtų padėję“, - prisiminė viena iš knygos „Azijos dvasia“ autorių.

Fotomenininkai Anusauskai šiuo metu užsiėmę. Ir ne vien todėl, kad ruošiasi „Knygų mugei“, kur bus oficialiai pristatytas jų albumas. Didelė dalis parodos „Azijos dvasia“ nuotraukų jau nupirkta, tad jas reikia išvežioti pirkėjams.