„Nėra žinoma, kad kuris nors kitas gyvūnas naudotų tokius „vienkartinius penius“, - Japonijos biologai rašo straipsnyje, paskelbtame Didžiosios Britanijos Karališkosios draugijos mokslo žurnale „Biology Letters“, nurodydami, kad tokia elgsena yra „labai savita".

Raudonos ir baltos spalvos jūrų šliužai Chromodoris reticulata, priskiriami prie plikažiaunių moliuskų, gyvena šiltuose vandenyse Pietryčių Azijoje.

Turi praeiti para, kad šio gyvio viduje esanti į spiralę susisukusi penio užuomazga išsikleistų ir pakeistų panaudotą išorinį poravimosi organą, nustatė mokslininkai.

Šis ciklas gali kartotis bent tris kartus.

Šie rankos nykščio dydžio moliuskai yra hermafroditai - jie turi tiek vyriškus, tiek moteriškus dauginimosi organus.

Per sueitį gyvūnai atlieka dvejopą lytinę funkciją: vienas iš jų sušvirkščia spermos poravimosi partneriui, taip pat gauna jo sėklos, kuri išsaugoma vėlesniam kiaušinėlių apvaisinimui.

Mokslininkai stebėjo, kaip poruojasi jūrų šliužai, kurie buvo sugauti narų ir laikomi akvariume.

Po kiekvieno poravimosi akto, kuris trukdavo nuo keliolikos sekundžių iki kelių minučių, kiekvienas iš šliužų numesdavo savo penį - kūno šone esantį į kaspiną panašų organą.

Mokslininkai taip pat ištyrinėjo vyriškų dauginimosi organų mikroskopinę struktūrą ir funkcijas. Jie aptiko vidinių spiralinių darinių, iš kurių, kaip manoma, išauga nauji peniai.

„Manome, kad audinys spiralinėje penio dalyje yra suspaustas ir nediferencijuotas, o vėliau palaipsniui išsivysto į „naują penį“, - rašo tyrėjai. - Gali prireikti maždaug paros, kad spiralinis darinys būtų parengtas dauginimuisi.“

Mokslininkus sudomino dar viena šių jūrų šliužų intymaus gyvenimo ypatybė: jie nustatė, kad ant šių gyvūnų penio esama smulkių dyglių. Manoma, kad jie padeda pašalinti specialioje kameroje saugomą ankstesnio partnerio spermą.

Tų dyglių smaigaliai nukreipti atgal, todėl penį sunku ištraukti po sueities. Galbūt dėl to jis yra numetamas.

Chromodoris reticulata gali kompensuoti trumpam dėl penio netekties sumažėjusias reprodukcines galimybes, įgydami reprodukcinį pranašumą dėl (svetimos) spermos išstūmimo“, - rašo studijos autoriai.

Kai kurie kiti gyvūnai taip pat gali lengvai numesti savo kūno dalis - pavyzdžiui, kai daugeliui driežų gali nulūžti uodega, kuri vėliau atauga.

Tačiau mokslininkai juokaudami pastebėjo, kad tik nedaugelis organizmų linkę atsisveikinti su savo peniu.

Šaltinis
Temos
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)