Lietuvos ornitologų draugijos projektų koordinatorius Gediminas Petkus sako, jog rimčiausias signalas, kada reikia pradėti rūpintis sparnuočiais, yra iškritęs sniegas ir nukritęs termometro stulpelis. Mat žemę padengus baltam apklotui, apledijus medžių šakelėms, apšalus kamienams, net ir vikriausi paukščiai pristinga maisto.

Rūpintis reikėtų visais mūsų šalyje žiemojančiais sparnuočiais – tiek smulkiaisiais, tiek stambiaisiais vandens paukščiais. Tam netgi nereikės ypatingų pastangų, mat kai gausiai prisninga ir stipriai atšąla, sparnuočiai įsidrąsina ir patys patraukia arčiau žmonių.

Trys tokios lesyklos įrengtos Vilniuje (Gedimino kalno papėdėje, prie Tymo turgaus, Lukiškių aikštėje), po vieną – Trakuose, Kaune ir Kėdainiuose.

Kurios vietos geriausios įrengti sparnuočių „valgykloms“, tiksliai nurodyti būtų sunku. Tam tinka ir parkų aikštelės, ir daugiabučių kiemai ar balkonai, ir vandens telkinių pakrantės.

Paukščius geriausia lesinti rytais, kad jiems pasistiprinus energijos užtektų visai dienai. Kita vertus, lesinimo dažnį lemia paukščių gausa. Jeigu jų priskrenda labai daug, greičiausiai vieno karto papilti lesalų neužteks.

Lesyklėlėje ar ant žemės?

Kaip lesinti geriau – iš sumeistrautos lesyklėlės ar tiesiog pabėrus maisto ant žemės? Pasak G. Petkaus, viskas priklauso nuo jūsų gyvenamosios vietovės. Miško paukščiai vargu ar skris ieškoti maisto į daugiabučių kiemus, greičiausiai su viltimi prasimaitinti jie trauks arčiau kaimo sodybų. Kita vertus, yra paukščių, kurie nesilanko lesyklose ir lesa nuo žemės, pavyzdžiui, geltonosios startos. Todėl, esant galimybei, sparnuočius galima lesinti dvejopai – ir lesyklėlėje, ir papylus lesalų ant žemės. Tiesa, gausiai sningant ant žemės papiltas maistas gali greitai pranykti sniego patale. Į tai reikia atkreipti dėmesį įrengiant tokias paukščių „valgyklas“ – galbūt vertėtų pasirūpinti specialia apsauga nuo sniego. Kaip žinoma, kurapkos vargu ar apskritai užklys į kiemą. Nuo seno Lietuvos kaimuose būdavo įrengiamos specialios slėptuvės nuo šalčio ir vėjo, į jas žmonės atnešdavo ir lesalų.

Šiais laikais yra įvairiausių būdų, kaip sumeistrauti paprastų ir įmantrių lesyklėlių. Paukščius globojantys žmonės dažnai būna nepatenkinti, kad į tokias „valgyklas“ atskrenda stambieji paukščiai – karveliai, varnos – ir pasiglemžia visą mažiesiems paukšteliams skirtą maistą. Jeigu jūsų lesyklėlė sumeistrauta taip, kad į ją gali lengvai patekti ir stambesnieji paukščiai, vertėtų įsigyti apsaugos tinklelio (5 x 5 cm skylėmis) ir apgaubti juo lesyklėlę. Mažieji sparnuočiai lengvai pateks pro skyles, o didieji galės jiems tik pavydėti.

Šiemet Ornitologų draugijos aktyvistai pirmą kartą miestuose įrengė „informatyvias“ stacionarias lesyklas, į kurias lesalų gali atnešti bet kuris paukščius mylintis gyventojas. Trys tokios lesyklos įrengtos Vilniuje (Gedimino kalno papėdėje, prie Tymo turgaus, Lukiškių aikštėje), po vieną – Trakuose, Kaune ir Kėdainiuose. Šios lesyklos – puikus pavyzdys, kaip žmonės patys galėtų tokią įrengti daugiabučio ar savo sodybos kieme. Čia taip pat pateikta informacija, kokie paukščiai lankosi lesykloje ir kaip reikėtų juos lesinti.

Kuo lesinti?

Ornitologas pabrėžia, jog neretai žmonės mano, kad paukščiams galima atiduoti bet kokius maisto likučius nuo stalo. Iš tiesų tai – labai klaidinga nuomonė. Sūrūs, sugedę, apipeliję produktai gali pražudyti paukščius, o ne padėti jiems išgyventi atšiauriomis sąlygomis. Visiškai netinka berti ir juodos ruginės duonos trupinių, nes ji paukščio gurklyje sukelia rūgimo procesus ir sparnuočius gali pražudyti. Ją geriau keisti balta duona.

Užtat tikras delikatesas sparnuočiams – saulėgrąžos, nerūkyti ir nesūdyti lašiniai, riešutai, įvairios kruopos ir jų košės, kukurūzai, virti ryžiai ir bulvės. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad esant žemai temperatūrai virtos košės gali greitai sušalti. Kad taip neatsitiktų, geriausia į jas įmaišyti aliejaus. Taip pat paukščiams galima gaminti specialų pyragą: nesūdytus taukus ar sviestą išlydykite ir supilkite į indelį, paskui į tą skystį priberkite įvairių grūdų, kruopų, lukštentų ir nelukštentų saulėgrąžų, riešutų, visą šį mišinį pastatykite į šaldytuvą ir, kai jis sušals, įdėkite į tinklelį bei pakabinkite ant medžio šakos.

Ornitologas G. Petkus sako, jog netinkamų produktų atsiradimas paukščių mitybos racione yra viena iš didžiausių paukščių mylėtojų klaidų. Dar viena didelė klaida – nenuolatinis lesinimas. Kartą radę maisto paukščiai į tą vietą ir vėl atskris tikėdamiesi to paties. O neradę jo bus priversti eikvoti savo energijos išteklius ieškodami kitos vietos arba mirs iš bado. Todėl, prieš pradėdami globoti paukštelius, įvertinkite savo galimybes – ar kasdien turėsite progos pateikti jiems kokybiško maisto. Vienkartiniam savo malonumui tokia globa geriau net neužsiimti.

Naujausia dalyvių fotogalerija: