Jūrų tyrimo laivo „Tara“ komanda, per 3 metus trukusius Atlanto, Ramiojo ir Indijos vandenynų tyrimus, paskelbė, kad atrado daugiau nei 1,5 mln. naujų vandenyno gyvūnijos rūšių. Mokslininkai sako, kad didelė jų dalis prisideda prie itin sudėtingos vandenynų ekosistemos, o svarbiausia – mikroorganizmai gamina deguonį – dujas, be kurių neįmanoma gyvybė Žemėje.
70 tūkst. jūrmylių (~130 tūkst. km) sukorusi okeanologų komandos tikslas nebuvo naujų rūšių paieška. Iš Prancūzijos kilusių mokslininkai siekė ištirti vandenynų sveikatos būklę. Jie iš daugiau nei 30 tūkst. vandenynų vietų ėmė vandens mėginius ir tyrė vandens kokybę, užterštumą, planktono koncentraciją ir t.t.
Tyrėjai nustebo, kad daugumoje vandens mėginių jie atrado mokslui dar nežinomų planktono rūšių. Šių mikroorganizmų dydis svyruoja nuo 1 cm iki šimtosios milimetro dalies. Planktonas yra nepakeičiama vandenynų ekosistemos dalis. Jais minta milijonai kitų rūšių, jie valo vandenį, sugeria CO2 ir gamina deguonį.
Londono mokslo muziejuje (Didžioji Britanija) greitai bus atidaryta paroda, kurioje bus galima susipažinti su ekspedicija ir jos atrastomis rūšimis bei vandenyno sveikatos būklės rezultatais.
Rezultatai nėra džiuginantys. Tyrėjai tikina, kad juos ir pačius nustebino, kokios trapios yra vandenynų ekosistemos. Didžiausią rūpestį jiems kelia vandens tarša plastiku. Beveik visuose vandens mėginiuose buvo atrasta smulkių plastiko atliekų. Pakrančių zonose tarša siekė net 50 tūkst. plastiko gabalėlių į kvadratinį kilometrą.
Net ir smulkiausi plastiko gabalėliai nesuirs dar kelis šimtus metų ir jie jau dalyvauja žuvų, paukščių ir kitų gyvūnų mitybos grandinėje. Jų prisivalgę gyvūnai žūva arba apnuodija organizmus. Be to, plastikas irdamas išskiria pavojingus toksinus, kurie nuodija vandenį, o galiausiai tie nuodai pasiekia ir žmogaus skrandžius.
„Niekas dar nėra atlikęs tokio plataus masto vandenynų tyrimų. Duomenis dar analizuosime kelis metus, o naujas rūšis tyrinėsime dar ilgiau. Šiuo metu mums svarbiausia suprasti kaip tarša ir klimato kaita veikia itin jautrias vandenyno ekosistemas. Jeigu paaiškės, kad dėl greitų temperatūros pokyčių viena ar kita planktono rūšis bus priversta migruoti, tai gali sunaikinti ištisas mitybos sistemas ir tuo pačiu žvejybos verslą. Mums būtina suprasti, koks bus vandenynas po 50 ar 100 metų, kad galėtume jam padėti ir prie to prisitaikyti.
Nemažiau svarbu ištirti ir rūšis, kurios tiesiogiai prisideda prie deguonies gaminimo. Pusė mūsų kvėpuojamo deguonies atkeliauja iš vandenynų. Jie yra tikrieji pasaulio plaučiai. Už kiekvieną oro įkvėpimą jūs turėtumėte dėkoti šiems mikroskopiniams organizmams“, - teigė ekspedicijos mokslo koordinatorius dr. Chrisas Bowleris.
Vandenynas jau dabar rūgštėja, nes atmosferoje prisikaupė per daug CO2 dujų. Mikroskopinės gyvybės formos yra labai jautrios bet kokiems vandens struktūros pasikeitimams. „Jei vandenynai rūgštės taip greitai ir toliau – mūsų planetos gyvybės laukia labai rimti nemalonumai“, - pridūrė C. Bowleris.
„Tara“ komanda taip pat jau ruošia ir dokumentinį filmą vandenynų tematika bei pristato parodomąjį klipą:
