Rugsėjis - tauriųjų elnių rujos metas. Antraisiais gyvenimo metais lytiškai subrendę patinai neriasi iš kailio, kad sužavėtų pateles. Tam kartais reikės ragus suremti su varžovais. Antroje rugsėjo pusėje patelės jau bus pastojusios ir gegužės-berželio mėnesiais vesis jauniklius. Joms dar reiks išgyventi šaltą žiemą. O ši jau artėja. Paskutiniais šiltais saulės spinduliais džiaugiasi smulkesni paukšteliai, o didesni - akylai tyko grobio. Gal kur kokia neatsargi pelė kištels nosį?
Už nuostabias gamtos fotografijas dėkojame gamtos fotografui Romualdui Barauskui.
Dar daugiau Lietuvos gamtos dienoraščio puslapių rasite ČIA.
Liepsnelė (Erithacus rubecula) – musinukinių (Muscicapidae) šeimos žvirblinis paukštis.
Eurazijoje paplitusi nuo Atlanto vandenyno iki Obės upės. Šiaurėje gyvena iki Baltosios jūros, Obės vidurupio, pietuose - iki Uralo vidurupio, Irano, Užkaukazės, Mažosios Azijos, Viduržemio jūros. Gyvena Britų salose, šiaurės vakarų Afrikoje.
Lietuvoje dažna rūšis. Peri lapuočių ir mišriuose miškuose, bet reta smėlinguose pušynuose.
Išvaizda
Kūno viršutinė dalis, sparnai ir uodega rusvai pilki, gerklė ir krūtinė oranžiniai rudi.
Elgsena
Aptinkama balandžio – spalio mėn. Gyvena drėgnuose spygliuočių miškuose. Lizdą suka po žolių kupstais, įvairiomis išvartomis. Deda 5-7 šviesiai rusvus kiaušinius, išmargintus rudais taškeliais. Jaunikliai lizde išbūna 12-14 dienų. Išveda dvi vadas.
Mityba
Drėgnos žemės paviršiuje renka sraiges, sliekus, vabzdžius, vorus. Vasaros gale ir rudenį lesa uogas (šaltekšnius, ievas, mėlynes, serbentus, vynvyčius).
Paprastoji pilkoji zylė (Parus palustris) – zylinių (Paridae) šeimos paukštis. Nugara, sparnai ir uodega rusvai pilki, viršugalvis juodas. Gerklė juoda, neryškiais pakraščiais. Galvos šonai pilkšvai balti. Apatinė kūno pusė balsva. Jaunikliai blankesnių spalvų, galva be metalo blizgesio.
Lietuvoje aptinkama ištisus metus. Rūšis dažna. Gyvena įvairiuose miškuose.
Paprastasis suopis (Buteo buteo) – vanaginių (Accipitridae) šeimos paukštis.
Viršutinė kūno pusė ruda. Uodega pilka, kartais ruda, su 8-12 skersinių siaurų juostelių ir platesne juosta gale. Apatinė kūno pusė gali būti tamsi, išmarginta balsvais ir rudais dryželiais arba balta su neryškiomis rudomis dėmėmis. Pastaibis neplunksnotas. Jaunikliai rudai pilkšvos spalvos.
Paplitimas
Paplitęs Eurazijos vidutinėse platumose. Žiemoja Pietų Europoje, pietų ir rytų Afrikoje, pietų ir pietryčių Azijoje.
Lietuvoje dažnas. Jų gausu Aukštaitijoje, Vidurio Lietuvoje (Kėdainių, Kaišiadorių rajonuose). Atskrenda kovo mėnesį, išskrenda spalį.
Elgsena
Suopis peri įvairiuose miškuose: eglynuose, pušynuose, beržynuose, juodalksnynuose, drebulynuose. Renkasi tiek miško tankmę, tiek pavienius kirtimų medžius. Taip pat įsikuria ir nedideliuose gojuose, giraitėse. Lizdą krauna iš pušų, eglių, juodalksnių šakų. Dažnai pasinaudoja kitų paukščių lizdais. Kasmet perėti grįžta į tas pačias vietas. Deda 2-4 balsvus su dėmelėmis, dryžiais kiaušinius. Peri 31-34 dieną. Jaunikliai lizdą palieka po 42-48 dienų.
Mityba
Medžioja pamiškėse, pievose, aikštelėse, kitose atvirose vietose. Sklando ratais, stebėdamas grobį pakimba ore, paskui staigiai neria žemyn. Minta pelėnais, kurmiais, voverėmis, kirstukais, paukščiais (kėkštais, kikiliais, geniais, strazdais, įvairių paukščių jaunikliais), varliagyviais, ropliais. Trūkstant maisto jaunikliai užsiima kanibalizmu.
Stumbras (Bison bonasus) – jaučių (Bovinae) pošeimio dykaraginis žinduolis. Artimas Amerikos bizonui, su kuriuo lengvai kryžminasi. Paplitęs Europoje.
Senovėje buvo paplitęs visoje Pietų ir Vidurio Europoje iki Volgos ir Kaukazo kalnų, o taip pat ir Lietuvoje. Jo paplitimas mažėjo didėjant gyventojų skaičiui bei žmonėms apgyvendinant stumbrų gyvenamas teritorijas. Anksčiausiai stumbrai išnyko Galijoje (VIII a.), šiaurės Švedijoje (XI a.) ir Anglijoje (XII a.). Ardėnuose ir Vogėzuose stumbrai išgyveno iki XV a.
Stumbrų populiacija ilgiau išliko Rytų Europoje. Transilvanijoje paskutinis šios rūšies atstovas mirė 1790 m., o šiaurės rytų regionuose stumbrai išsilaikė dar ilgiau, nes teisiškai buvo Lenkijos karalių, Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ir Rusijos carų nuosavybė. XVI a. pabaigoje Žygimantas Senasis už stumbro (lenk. żubr) sumedžiojimą įteisino mirties bausmę. Nepaisant šių draudimų stumbrų populiacija vis tiek mažėjo ir šiose valstybėse.
Daugybė stumbrų tapo I pasaulinio karo vokiečių kariuomenės aukomis. Okupavus šiaurinę Lenkijos dalį (taip pat Belovežo girią), buvo nužudyta 600 gyvūnų - dėl mėsos, kailio ir ragų. Vokiečių mokslininkai prašė atkreipti armijos karininkų dėmesį į visišką stumbrų populiacijos sunaikinimą, tačiau pasibaigus karui gyvi buvo likę tik 9 stumbrai.
Paskutiniai stumbrai buvo išnaikinti tarpukariu (Belovežo girioje 1919 m., Kaukaze 1927 m.). Kai kuriuose Europos zoologijos soduose ir parkuose dar buvo išlikę grynakraujų atstovų (iš viso 48), todėl pradėta juos veisti. Belovežo girioje stumbrus vėl pradėta atkurti nuo 1929 m., o nuo 1952 m. jauni stumbrai buvo leidžiami į laisvę (pirmą kartą paleista 500).
Paplitimas
Stumbras įrašytas į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas. Vieni garsiausių stumbrynų yra 1948 m. įkurtas Prioksko-Terrasny rezervatas (Maskvos sritis, Rusija), bei Kaukazo valstybinis gamtos draustinis, įkurtas 1924 m. Krasnodaro krašte, Adygėjoje, Karačiajų Čerkesijoje. Dabar laisvėje stumbrai paplitę Lenkijoje, Lietuvoje, Ukrainoje (30 km zonoje aplink Černobylį), Rumunijoje, Rusijoje, Slovakijoje, Latvijoje, Kirgizijoje. Nuo 2005 m. ir Moldovoje.
Planuojama į šiaurės Vokietiją ir Ostvardersplaseno gamtos rezervatą Flevolande (Nyderlandai) introdukuoti 2 stumbrų bandas. 30 šalių zoologijos sodai turi bent vieną šios rūšies atstovą. 2000 m. pasaulyje iš viso buvo 3000 stumbrų, kurie visi buvo atkurti iš 12 išlikusių šios rūšies atstovų.
Stumbras turi 3 porūšius:
Lygumų stumbras (Bison bonasus bonasus) (Linnaeus, 1758) – gyvenantis Lietuvoje.
Karpatų stumbras (Bison bonasus hungarorum) - išnykęs.
Kaukazo stumbras (Bison bonasus caucasicus) - išnykęs.
Išvaizda
Stumbras – stambiausias dabartinis Europos laukinis žvėris. Ypač masyvūs patinai. Stumbro liemuo trumpas, priekinė dalis su aukšta ketera. Didelė, sunki, panarinta, su plačia kakta galva. Akys nedidelės. Ausys trumpos, plačios, panašios į karvės, tik labiau plaukuotos. Snukio galas plikas.
Kailis tankus ir šiurkštus, pilkai rudos spalvos, žiemą tamsus, vasarą šviesesnis. Plaukai kiek garbanoti. Ant kaklo viršuje auga trumpi karčiai, po snukiu - barzda. Dėl labai apaugusios krūtinės ir galvos stumbras atrodo dar masyvesnis, o jo išvaizda žiauri. Uodega baigiasi ilgesnių plaukų "šluotele".
Suaugę patinai pradeda šertis pirmi, sausio mėnesį, kartais baigiantis gruodžiui, patelės - po mėnesio. Jaunikliai šeriasi nuo vasario, kovo mėnesio. Šėrimosi trukmė 130-250 dienų. Ilgiausiai šeriasi patelės, trumpiausiai - jaunikliai.
Stumbro patino kūno ilgis apie 3 m ir daugiau, aukštis per pečius iki 2 m, užpakalinės kūno dalies aukštis iki 1,6 m, uodegos ilgis 0,85 m. Stambus patinas gali sverti iki tonos, bet vidutinė lietuviškojo stumbro patino masė yra apie 500 kg. Lytinis dimorfizmas ryškus: patelės už patiną lengvesnės apie 30 %, smulkesnio kūno sudėjimo ir mažiau apaugusios plaukais. Lietuviškas stumbras masyvesnis už kaukazinį, jis šviesesnis, plaukai tiesūs ir ilgesni.
Kaukolė palyginti trumpa ir plati. Pakaušio ketera tarp ragų pagrindų neryški. Antraisiais ir trečiaisiais amžiaus metais stumbro kaukolė labai padidėja. Penkerių metų stumbro kaukolė jau panaši į suaugusio. Subrendusio kaukazinio stumbro patino kaukolės ilgis 44,5-48,5 cm, patelės - 42,0-45,0 cm. Laisvų stumbrų dantys nudyla skirtingai ir labiau negu stumbrų laikomų aptvaruose, nes būna nevienodos mitybos sąlygos.
Stumbro ragai, palyginus su kūno dydžiu, labai menki, mažiausi iš genties Bison jaučių. Jie auga kaktos šonuose, viršutinėje dalyje, pagrindai toli vienas nuo kito. Patys ragai - tai raginės makštys, dengiančios kaulines kaktikaulio išaugas. Jie apvalūs, lygus, beveik juodi. Galai šviesesni ir smailūs. Kaip ir kiti dykiaraginiai, stumbras ragų nemeta. Pirmųjų gyvenimo metų pabaigoje ragiukai vos žymūs. Patelių ragai mažesni, ne taip išraityti. Gyvūnui senstant, ragai riečiasi į viršų ir atgal. Itin būdingas paviršinių raginės makšties sluoksnių lupimasis. Dėl traumų augančio rago forma gali pakisti. Anksčiau stumbro ragai buvo vertingu medžioklės trofėjumi.
Fiziologija ir mityba
Patino kūno ilgis iki 3,5 m, aukštis iki 1,9 m, masė 700–900 kg, patelės aukštis iki 1,6 m, masė 400–600 kg. Kaklas storas, pakaklėje nukarę ilgi plaukai. Ragai išlinkę į šonus ir viršų. Uodega trumpa, apaugusi ilgais plaukais. Kailis tamsiai rudas. Gyvena lapuočių miškuose bandomis. Vasarą minta žole, žiemą - medžių žieve, ūgliais šakelėmis.
Suaugę patinai laikosi prie bandos tik rujos metu, kuri tęsiasi nuo rugpjūčio iki spalio. 4-6 metų patinai, nors jau yra subrendę, negali poruotis, nes jiems neleidžia senesni patinai. Patelės nėštumas trunka 264 dienas, apytiksliai 9 mėnesius. Dažniausiai veda 1 jauniklį. Gimę jaunikliai patinai sveria vidutiniškai 27,6 kg, o patelės 24,4 kg. Patinų kūno dydis proporcingai pradeda didėti 6 metų amžiaus. Nors patelių kūno masė labiau padidėja 1 savo gyvenimo metais, tačiau jų augimo tempas yra lėtesnis nei 3–5 m. amžiaus patinų. Patinai lytiškai subręsta 2 , o patelės dažniausiai 3 gyvenimo metais. Patinai gyvena iki 22, patelės iki 27 m.
Lietuva
Stumbras – didžiausias šiuo metu Lietuvoje gyvenantis žvėris. Lietuvoje stumbrų kaulų liekanų randama nuo vidurinio holoceno. Jo liekanų 1930 m. rasta prie Marijampolės (4 kaukolės ir keli kaulai), 1936 m. prie Telšių (1 kaukolė; laikoma Kauno zoologijos muziejuje). 1952-1961 m. daug stumbrų kaulų rasta Punios kapinynuose (Alytaus rajonas), Trakų ir Vilniaus rajonų piliakalniuose. Pastaruosiuose rasta XV-XVI a. gyvenusių stumbrų kaulų. LDK stumbrai buvo paplitę giriose nuo Pripetės iki Nemuno žemupio.
Stumbras buvo svarbus medžioklės objektas. Didžiųjų žvėrių (tarp jų ir stumbrų) medžiokles rengdavo didysis kunigaikštis. Jogailos įsakymu, be kitų žvėrių, daug stumbrų buvo sumedžiota kariuomenei maitinti prieš Žalgirio mūšį. Yra žinių, kad LDK didysis kunigaikštis Vytautas Didysis Trakuose turėjęs žirgyną, kuriame buvo ir stumbrų. Už sumedžiotą be leidimo stumbrą pagal Lietuvos statutą (XVI a.) reikėjo mokėti 20 kapų grašių baudą. Stumbrai buvo sparčiai medžiojami Augusto III laikais. LDK paskutiniai stumbrai išnyko XVIII a. viduryje.
Mikalojus Husovianas aprašė stumbrų medžioklę 1523 m. išleistoje poemoje „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ (De statura, feritate ac venatione bisontis carmen).
XX a. pradžioje pasaulyje stumbrai buvo beišnykstantys. Į Lietuvą pirmieji stumbrai atvežti 1969 m., 1971 m. gimė pirmieji jaunikliai. Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3500 stumbrų, Lietuvoje apie 45. Didesnioji jų dalis yra laisvėje ir jau tapo visai laukiniais žvėrimis. Pagrindinis stumbrynas – Pašilių stumbrynas, Panevėžio rajone.
Kai kurie Lietuvos vietovardžiai ir vandenvardžiai (pvz., Stumbragiriai, Stumbrai, Stumbrinė, Stumbrys) rodo čia buvus stumbrų. Kauno Ąžuolyno parke 1979 m. pastatyta stumbro skulptūra.
Dilgėlinukas (Aglais urticae) – plaštakių (Nymphalidae) šeimos drugys. Dydis 40-50 mm. Sparnų viršutinė pusė plytinės spalvos. Priekiniai sparnai su 3 keturkampėmis juodomis dėmėmis prie priekinio krašto ir su juoda išoriniame krašte. Užpakalinių sparnų pamatas ir pakraštinė juosta juoda.
Lietuvoje dažna rūšis. Gyvena sodybose, pamiškėse, sausose pievose, paupiuose, kur auga daug dilgėlių. Per metus išsivysto viena generacija. Peržiemoja suaugėliai. Skraido V-VIII mėn. Vikšrai su geltonomis šoninėmis linijomis; gyvena ant dilgėlių. Lėliukė nugarinėje pusėje su gumburėliais, o ties krūtine auksinėmis dėmelėmis.
Varnalėša (Arctium) – astrinių (Asteraceae) šeimos augalų gentis. Lietuvoje dar vadinama kibiais. Tai dvimečiai augalai su šakotais stiebais ir ištisiniais tamsiai žaliais iki 45 cm dydžio lapais. Graižai rutuliški, daugiažiedžiai, susitelkę kekėse. Skraistlapių viršūnės kabliškai užsilenkusios.
Genties augalai yra kilę iš Europos, vėliau išplitę visame pasaulyje. Lietuvoje auga 4 savaiminės rūšys: Didžioji varnalėša (Arctium lappa); Mažoji varnalėša (Arctium minus); Miškinė varnalėša (Arctium nemorosum) (ši rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą); Paprastoji varnalėša (Arctium tomentosum).
