Londono Olimpinės žaidynės pakerėjo pasaulį – milijonai žmonių keliavo į šį miestą stebėti sportininkų gyvai, dar daugiau pasiliko namuose ir stebi žaidynes internete ar per televiziją. Londono Olimpiadoje buvo pagerintas ne vienas rekordas ir panašu, kad žmogaus galimybės ribos dar nepasiektos. O kaip gamtoje? Juk ne vien žmonės moka bėgti, šokti į tolį ar nardyti. Gyvūnijos pasaulyje taip pat netrūksta atletiškų „sportininkų“, rašo tinklalapis ecology.com. Taigi, kas Gyvūnų olimpinėse žaidynėse laimėtų aukso medalius?
Pradėkime nuo lengvosios atletikos. Trumpų nuotolių bėgimo rungtyje, pirmą vietą neabejotinai užimtų gepardas (Acinonyx jubatus). Šis spartuolis 100 m bėgime galėtų pasiekti iki 112 km/h greitį. Tiesą, tokį greitį jis tegali išlaikyti kelias akimirkas, bet turbūt jų pakaktų kirsti trumpo nuotolio rungties finišą. Palyginimui, greičiausias pasaulio bėgikas Usainas Boltas išvysto „tik“ 44,6 km/h greitį.
Ilgose distancijose neįveikiamos būtų poliarinės žuvėdros (Sterna paradisaea). Šių paukščių migracija – ilgiausia pasaulyje. Jų perėjimo vietos yra Arktyje, o žiemoti paukščiai grįžta į Antarktidą. Yra užfiksuota atvejų, kai pavienės žuvėdros per metus sukardavo daugiau nei 80 tūkst. km.
Kita rungtis – šuoliai į aukštį. Čia nepralenkiama būtų paprastoji seiliūgė (Philaenus spumarius) - cikadų giminaitė. Šis vabzdys geba pašokti į 700 mm aukštį, o tai 115 kartų viršija jo pačio ūgį. Jei tiek galėtų pašokti žmogus – tas aukštis prilygtų 200 m!
Žvėrių olimpinėse žaidynėse, (disko) mėtymo čempionu taptų barzdotasis grifas (Gypaetus barbatus). Šis maitėda paukštis pakelia kitų plėšrūnų aukų kaulus ir meta juos iš didžiulio aukščio, kad šie suskiltų ir būtų galima sulesti maistingą kaulų turinį. Paprastai tokius mėtymus grifai daro iš 150 m aukščio, bet jei kaulai labai tvirti arba pagrindas minkštas – pakyla ir iki 250 metrų. Įdomu ir tai, kad patys paukščiai mėgsta gyventi dideliame aukštyje (nuo 2 iki 7 kilometrų virš jūros lygio), dažniausiai kalnuose.
Gimnastikos varžybose visi plotų vikriesiems gibonams (Hylobates agilis). Šie maži primatai – nepakartojami gimnastai. Reikia bent kartą gyvenime pamatyti kaip jie grakščiai karstosi medžiais panaudodami visas savo galūnes ir kartais išgauna tokias formas, kurios atrodo fiziškai neįmanomos. Vikrieji gibonai yra nykstanti rūšis, tad greitai pasaulis gali ir nebetekti savo gimnastikos čempionų.
Pereikime prie kontaktinio sporto. Gyvūnų bokso negęstanti žvaigždė – pilkasis kiškis (Lepus europaeus). Nustebote? Poravimosi metu, patelės renkasi tuos, kurie geriausiai pasirodo savotiškose bokso varžybose. Patinėliai varžosi vienas su kitu stovėdami ant galinių kojų ir kumščiuodamiesi priekinėmis letenomis. Tik stipriausi sužavi „damas“ ir gauna proga poruotis.
Sunkumų kilnojimo varžybose visi konkurentai dreba, kai į sceną išeina vabalas raganosis (Xyloryctes thestalus). Šis vabzdys gali panešti 30 kartų didesnį svorį nei sveria pats. Palyginimui, sunkumų kilnojimo pasaulio rekordas priklauso Hosseinui Rezazadehui. Šis galiūnas virš savęs iškėlė 263,5 kg, bet tai tebuvo 1,5 karto daugiau nei svėrė pats.
Šaudymas – čia lyderė smulkiažvynė spjaudalė (Toxotes microlepis). Spjaudalinės žuvys gaudo grobį ypatingu būdu. Į grobį (virš vandens skraidantys, ant šakų tupintys vabzdžiai) jos spjauna galingą ir greitą vandens čiurkšlę. Parblokštas vabzdys nukrenta ant vandens ir žuvis šį mikliai suėda.
Antroje vietoje šaudymo rungtyje liktų artimiausias spjaudalės konkurentas – bitinė sprigė (Impatiens glandulifera). Himalajuose augantis augalas ypatingas tuo, kad savo sėklas išmėto jas iššaudamas. Vietiniai gyventojai teigia, kad sprigei „šaudant“ girdisi pokštelėjimas. Toks augalo elgesys padeda jam paplisti didesnėje teritorijoje. Nors augalo tėvynė Himalajuose, jį žmogus jau spėjo išplatinti po pasaulį. Kai kuriose šalyse bitinė springė paskelbta invazine rūšimi, nes greitai išstumia vietinius augalus.
Nardymas – geriausiu būtų pripažintas sakalas keleivis (Falco peregrinus). Nors šis paukštis į vandenį nenardo, bet jei tik galėtų – būtų čempionas. Sakalai keleiviai paplitę visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Paprastai jie skraido aukštai ir savo žvitriomis akimis ieško maisto. Pamatę savęs vertą grobį jie žaibiškai neria per dangų ir netikėtai užklumpą savo auką. Statistinis sakalas keleivis gali nerti 320 km/h greičiu, o didžiausias užfiksuotas greitis – 390 km/h.
Jojimas – ovacijos geltonsnapiams ir raudonsnapiams buivoliniams varnėnams (Buphagus africanus ir Buphagus erythrorhynchus). Šie paukščiai - tikrų tikriausi jojimo specialistai, nes dienų dienas leidžia tupėdami ant Afrikos žolėdžių nugarų. Nuo gyvūnų kūnų jie nurenka erkes ir kitus parazitus, tad patenkinti lieka tiek žvėrys, tiek paukščiai, kurie nesibodi ant savo „balno“ ir permiegoti.
Ieties metimas – baltauodegis dygliatriušis (Hystrix indica). Šie dygliuoti padarai savo spyglių gal ir nemėto į orą, kaip žmonių atletai, bet „sugalvoja“ jiems kitų paskirčių. Pavyzdžiui spygliai reguliuoja dygliatriušio kūno temperatūrą, taip pat padeda apsisaugoti nuo grobuonių. Prieš mažesnį priešininką dygliatriušis pašiaušia savo spyglius, kad atrodytų didesnis. Kartais tai padeda išvengti konfrontacijos.
Buriavimas – čia pasireikštų būriažuvė (Istiophorus platypterus). Šios žuvys turi didelį nugaros peleką, kuris atrodo kaip išskleista burė. Savo „burę“ būriažuvės gali valdyti kaip tinkamos, o tai padeda joms greičiau judėti ir atlikti kitus manevrus, kokių joks žmogus nesugebėtų pademonstruoti savo gamybos burėmis.
Triatlonas – į šias varžybas būtų siunčiama jūrinė iguana (Amblyrhynchus cristatus). Galbūt šio driežo ir neišvysite važiuojant dviračiu, bet tai vienintelė driežų rūšis, kuri laksto sausuma ir plaukioja jūromis (jų giminaičiai gali plaukti tik mažus atstumus). Suaugę patinai dėl skanių jūržolių gali panerti į 20 m gylį ir išbūti po vandeniu iki 30 min. Po maudynių jūroje, šios iguanos ilsisi saulės atokaitoje sausumoje, kad sušiltų ir vėl galėtų plaukioti. Jūrinei iguanai paskelbta grėsmė dėl išnykimo.
Ir paskutinė gyvūnų Olimpiados dalis desertui: kas yra Gyvūnijos Olimpo valdovas? Beabejo tai būtų Zeus olympius grybas. Šis grybas auga tik ant tikrojo Olimpo kalno Graikijoje. Labiausiai mėgsta pušų virtuolius. Niekur kitur pasaulyje jų daugiau nerastumėte. Argi jis neverta Olimpo valdovo vardo?
