Mažas dydis ir nedidelis svoris leidžia uodui išgyventi lietų. Specialia kamera nufilmavę kaip uodas sugeba išvengti lietaus lašų, mokslininkai teigia, kad tai tik dar vienas įrodymas, kaip gamta moka prisitaikyti, rašo BBC.
Tyrimą atlikę Džordžijos Technologijos instituto (JAV) mokslininkai teigia, kad uodo ir lietaus lašelio susidūrimas, baigiasi ne „sprogimu“, bet prasilenkimu. Uodas meistriškai jautriai susiliečia su lašu ir kartu su juo krenta žemyn stengdamasis praslysti ir išgyventi. Jeigu uodas mėgintų jėga atlaikyti lašą – greičiausiai žūtų.
„Atlikti tyrimą buvo sunkiau nei manote. Pamėginkite pipete pataikyti ant skraidančio uodo, - pasakojo tyrimo vadovas dr. Davidas Hu, - galiausiai įgudome ir nufilmavome“.
Lietaus lašas sveria apie 50 kartų daugiau nei uodas. Ankščiau buvo manoma, kad uodams pavyksta išgyventi tik atsitiktinumo dėka – pradėjus lyti, jie skuba pasislėpti, bet šis tyrimas parodė, kad taip nėra. Uodai sugeba prisitaikyti prie savo „priešo“ ir išgyventi.
„Tai tarsi „tai či“ filosofija. Tapk viena su priešu ir jo net nepajusi. Uodas tai ir daro. Prisiglaudžia, keliauja kartu su juo ir jo nejaučia“, - filosofiškai aiškino D. Hu.
Jeigu du kūnai susidurtų, tai sukeltų smūginę reakciją. Pvz. automobilis trenkiasi į sieną ir turi atlaikyti visą smūgio sukeltą energiją. Dažniausiai konstrukcija neišlaiko tos jėgos ir automobilis patiria pažeidimų. Tas pats nutiktų ir uodui, jei jis nepasinaudotų savo vikrumu. Beje, uodui praslysti pro lašą padeda ir tai, kad jo kūnas padengtas mažyčiais vandeniui atspariais plaukeliais.
Visi tyrime dalyvavę 50 uodų nei karto kaktomuša nesusidūrė su vandens lašu ir visada sugebėjo praslysti iki juos lašas prispaudžia prie žemės. Tokia jų išgyvenimo taktika paaiškina tai, kad po lietaus netrukus vėl turite mojuoti rankomis, siekdami nuvyti įkyrius zyziančius kraujasiurbius.
Faktai:
Paprastasis uodas (lot. Culex pipiens) – tikrųjų uodų (Culicidae) šeimai priklausanti vabzdžių rūšis, paplitusi Europoje.
Kūno ilgis iki 6 mm. Kojos 1,5 karto ilgesnės už kūną. Patelės minta žinduolių (žmonių, galvijų, arklių) krauju. Lervas veda stovinčio vandens telkiniuose (~100 kiaušinėlių). Per 24-36 valandų išsirita lervos, gyvena vandenyje. Po 7-10 dienų pereina į lėliukės stadiją, kurioje išbūna 2-4 dienas. Optimali veisimosi temperatūra 20-25 °C. Suaugęs uodas priklausomai nuo temperatūros gyvena nuo 10-14 dienų iki 3-5 savaičių.
Lietuvoje labai dažnas. Aktyvus šiltuoju metu laiku. Veisiasi ežeruose, balose, grioviuose ir kituose stovinčio vandens telkiniuose. Maliarijos neperneša, nes šiai čia vystytis per žema temperatūra.
