Kai kuriuos vilniečius nustebino net per didžiuosius speigus neužšalusi Neries atkarpa sostinės centre. Tuo metu, kai hidrometeorologai tikino, jog ledas jau yra pakankamai storas ir upes daugelyje vietų galima kirsti pėsčiomis, Vilniuje nuo Žaliojo iki Geležinio vilko tilto juodavo siaura vandens juosta. Ji nusidriekė ties dešiniąja Neries pakrante ir taip ir neužšalo.

GRYNAS.lt skaitytojams kilo įtarimų, kad kažkur šioje vietoje į Nerį išleidžiamas šiltesnis vanduo. 
Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Vita Braškienė GRYNAS.lt teigė neturinti duomenų, kodėl Neris šioje vietoje galėtų neužšalti. Moteris prisiminė, kaip prieš metus ar dvejus visą upę be didesnių properšų sukaustė ledas. Tačiau ji neigė versiją, kad kažkas galėtų išleidinėti į upę nuotekas ar kitą panaudotą vandenį.

Neužšąlanti properša išsilaikė ir per didžiuosius šalčius

Tą patvirtino ir Vilniaus miesto aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Vytautas Eidikonis.

„Į Nerį patenka tik išvalytos nuotekos iš Vilniaus valymo įrenginių ir tai – už miesto. Taip pat išleidžiamos paviršinės lietaus nuotekos. Lietaus nuotekų vamzdžiai į upę išeina daugelyje vietų – jų Vilniaus mieste yra apie 100. Jei gerai pamenu, pernai per šalčius upė nebuvo užšalusi. Taigi sunku pasakyti, kodėl vienu atveju užšąla, kitu – ne, į šį klausimą geriau galėtų atsakyti hidrologai“, - aiškino V. Eidikonis.

Sraujymės įveikia ižą

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis teigė, kad toks reiškinys – gana įprastas ir neteisėtos taršos ar nuotekų išleidimo čia nereikėtų ieškoti.

„Užšąlant upėje būna tokių sraujymių. Tose vietose vandens greitis daug didesnis, nei kitur upėje. Dėl didelio greičio upė ir neužšąla. Upės turi ypatybę, kuri praeiviui galbūt sunkiai suvokiama. Kadangi vanduo čia yra tekantis, tai jam užšalti yra sudėtinga. Pirmiausia turi prisigaminti tokio pusiau užšalusio ledo, vadinamo ižu. Žmonės tą metą dar kartais vadina ledonešiu.

Jis iš tiesų plaukia ne tik paviršiumi, jog yra ir giliau. Kad upė užšaltų ižo turi prisikaupti mažiausiai 80 proc., - aiškino Aleksandras Kajutis. - Tik tada jis tarpusavyje sulimpa ir užšąla. Tačiau sraujymėse ledas vis dėlto išsisklaido ir susidaro atskiri nedideli ruoželiai, kur upė neužšąla. Kadangi ižas sulimpa ir jo daugiau nebėra, po ledu jis nesikaupia, tai toje properšoje ižo taip pat nelieka. Todėl ir upė toje vietoje užšalti negali net per didžiausius šalčius – nors ir -30 spaustų. Tai iš tiesų kartais keistai atrodo.“

Kiek toliau - po Žvėryno tiltu upę ištisai dengia ledas

Hidrologas pastebėjo, kad upei po Geležinio vilko tiltu sukantis link Seimo, visa jos srovė „susimeta“ į dešiniąją pusę. Dar įtaką properšų atsiradimui gali turėti ir dugno reljefas.

Užėjus atlydžiui į Nerį teka kelių druskos

„Vanduo tarsi „išlenda“ iš po ledo ir plaukia kelis šimtus metrų. Toje vietoje pradeda formuotis ižas, bet nesuspėja normaliai užšalti ir vanduo vėl „palenda“ po ledu, - teigė Hidrologijos skyriaus vedėjas. - Šiaip juk ižas plaukia ilgus atstumus, iš Baltarusijos, kol susigrūda ir užšąla.

A. Kajutis abejojo, ar kas nors šioje vietoje mėgintų prijungti savo nuotekas prie lietaus kanalizacijos vamzdžių, išeinančių į upę. 

„Teoriškai tokia galimybė yra, bet Vilniuje visi nutekamieji vandenys tikrai yra valomi. Aš nebūčiau linkęs tikėti tokiais dalykais, tai jau būtų kriminalas. Su lietaus vandeniu į upę gali patekti nemažai druskų, žinoma, jos ledą taip pat ardo. Tačiau daugiau tai pastebima, kai sniegas tirpsta. O ši properša atsirado per šalčius ir visą laiką išliko“, - pastebėjo hidrologas.