Sukanka septyneri metai nuo paskutiniojo didelio Lietuvą užplūdusio uragano. Mokslininkų nuomone, vertinant daugiametę patirtį, nuo sausio vidurio uraganų tikimybė blėsta.

Danė užtvindė senamiestį

Uraganas Ervinas Lietuvą užplūdo 2005 metų sausio 9 dieną. Jo metu gūsiais vėjo greitis pajūrio zonoje siekė iki 34 metrų per sekundę. Nuo jo nukentėjo pajūrio miškai, smarkiai buvo išplautos Palangos paplūdimio kopos.

Uraganas Ervinas didžiausia griaunamąja jėga smogė Norvegijai, Danijai, Olandijai. Šiose šalyse žuvo arba dingo be žinios net 134 žmonės.

Tiek pagal vėjo greitį, tiek pagal Klaipėdos laivybos kanale sukeltą vandens lygį uraganas Ervinas laikomas trečiąja nuo XX amžiaus vidurio Lietuvą siautusia stichija. Jo metu vandens lygis Klaipėdos laivybos kanale pakilo 154 centimetrus nuo vadinamojo Kronštato nulio. Išsiliejusi Danės upė buvo užtvindžiusi dalį senamiesčio – Žvejų ir Kurpių gatves.

Galingesnis uraganas Lietuvos pajūryje buvo 1999 metų gruodžio 4 dieną. Tuomet vadinamojo Anatolijaus siautėjimo metu vėjo greitis siekė iki 40 metrų per sekundę. Vandens lygis Klaipėdos uosto kanale buvo pakilęs 165 centimetrus.

Miškininkai pasakytų, kad didesnio uragano būta 2005 metais. Tąkart Ervinas miškuose išvertė 600 tūkst. kubinių metrų medienos. Anatolijaus „išdaigų“ rezultatas buvo 350 tūkst. kubinių metrų.

Tačiau didžiausi vėjai Lietuvos pajūrį buvo užplūdę 1967 metų spalio 17 dieną. Uraganas, kuris tuomet dar neturėjo pavadinimo, Žemaitijoje išvertė per 3 mln. kubinių metrų medienos. Kretingos miškų urėdijos urėdas Antanas Baranauskas prisimena, kad 1967-ųjų uraganas buvo išvartęs ištisus miškų kvartalus.

Didžiulės žalos jis padarė ir Klaipėdos mieste. Iki 55 metrų per sekundę siekę gūsingi vėjai žymiai sukėlė vandens lygį Klaipėdos kanale. Jis buvo pakilęs net 186 centimetrus ir yra aukščiausias kada nors buvęs Klaipėdoje. Senieji gyventojai prisimena, kad išsiliejusios Danės vanduo tyvuliavo ne tik gatvėse prie upės, bet ir Teatro aikštėje, senamiestyje.

Grėsmė sumažėjo

Šiemet jau beveik pergyvenome uraganų grėsmę. Pagal daugiamečius stebėjimus, didžiausi vėjai būna iki Naujųjų metų. Kartais jie persirita ir į sausio pirmąją pusę. Tačiau užfiksuota ir išimtinių atvejų, kai dideli vėjai siautėjo ir vasarį, kovą.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klaipėdos skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys tikino, kad pagal daugiametę patirtį negalima teigti, kad yra kokie nors dėsningumai, kada pasirodys stiprūs vėjai.

Šie metai – ypatingi, nes žiema šilta. Todėl yra didesnė tikimybė, kad dar gali kilti dideli vėjai. Kol kas bent iki sausio vidurio nei ryškesnių temperatūros, nei ėjo pokyčių neprognozuojama. Sausio antroje pusėje turėtų atšalti net iki 20 laipsnių. Šaltas oras sulaikytų uraganų skverbimąsi.

Paprastai uraganiniai vėjai kyla tuomet, kai susiduria šiltos Atlanto vandenyno ir šaltos žemyninės, nuo Arkties atslenkančios oro srovės. Kai Atlantas ties šiaurinės Europos krantais „išsikrauna“, tai yra atvėsta, lieka mažesnė tikimybė, kad kils uraganiniai vėjai.

Nors šiemet uragano tikimybė ir sumažėjo, tačiau ilgalaikės prognozės nėra džiuginančios. Klimatui šylant audrų, kai vėjo greitis yra didesnis nei 20 metrų per sekundę, tik daugės.

Anot L.Pakščio, tikimybė sulaukti stiprių vėjų yra net ir vasarą. Labiausiai nepalankūs ir stiprūs būna vakarų, pietvakarių, rečiau – šiaurės vakarų vėjai.


Aplenkė Lietuvą

Įprasta, kad didesnis uraganinis vėjas per sezoną Baltijos jūros regione susiformuoja ne dažniau nei 1–2 kartus. Šiemet uraganiniai vėjai Baltijos jūroje tarsi ir išnaudojo savo „limitą“.

Pernai gruodžio viduryje į Baltijos jūros regioną įsiveržė uraganas Joachimas. Lietuvą jis pasiekė išsikvėpęs. Gūsiais vėjo greitis siekė iki 28 metrų per sekundę. Tačiau šis uraganas ir po jo sekę stiprūs vėjai gerokai pakėlė vandens lygį Klaipėdos uosto laivybos kanale ir Kuršių mariose. Todėl (o taip pat dėl prieš tai Žemaitijoje gausiai iškritusio sniego) iki kritinių ribų buvo pakilusi Minijos upė.

Daug žalos per Kalėdas padarė Baltijos jūra palei Švedijos krantus slinkęs uraganas Patrikas. Jo vėjo greitis siekė apie 30 metrų per sekundę.

Lietuvos Patrikas beveik nekliudė. Šio uragano jėgą labiausiai pajuto Švedija ir aplink Suomijos įlanką esančios šalys. Šioje įlankoje vandens lygis buvo pakilęs apie 1,5 metro.

Uraganas daug žalos padarė Estijai, Suomijai, kėsinosi užlieti Rusijos miestą Sankt Peterburgą. Potvynio šiame mieste pavyko išvengti tik užvėrus dambos nuo Suomių įlankos vartus.

Manoma, kad uraganą Patrikas į Baltijos jūrą įtraukė itin šilti gruodžio pabaigos orai. Šiltų orų rekordai tam laikotarpiui buvo fiksuojami Sankt Peterburgo, Estijos Tartu, Narvos ir Piarnu miestuose. Šilti orai yra lengvesni, todėl sudaro geresnes sąlygas veržtis uraganams.

Daugės vandens

Jau kurį laiką girdime mokslininkų aiškinimus, kad orų nepastovumą labiausiai lemia globalinis klimato atšilimas, šiltnamio efekto sukeltas ledynų tirpimas ir pasaulinis vandens lygio kilimas.

Gąsdinama, kad šie procesai žada katastrofiškas klimato kaitos pasekmes.

Vilniaus universiteto hidrologijos ir klimatologijos mokslininkai pateikė išvadą, kad per XX amžių vandens lygis Klaipėdos sąsiauryje pakilo 13,5 centimetro. Nuo 1961-ųjų per metus vidutinis vandens lygio kilimas buvo apie 3 milimetrus.

Intensyviau lygis kilo praėjusio amžiaus pabaigoje ir šio amžiaus pradžioje. Tai reiškia, kad ateityje net ir siaučiant ne uraganiniams, bet stipresniems iki 20–25 metrų vakarų ir šiaurės vakarų vėjams, pasekmės gali būti skaudžios. Iš krantų „išlips“ ir vis didesnius plotus užlies Danės upė, dar pavojingesnė darysis Minijos upė, kils vandens lygis ir Nemune.

Pagal Saffiro-Simpsono skalę uraganai skirstomi į 5 kategorijas. Pirmos kategorijos uragano vėjo stiprumas siekia 33–44 m/s, antros – 45–51 m/s, trečios – 52–61 m/s, ketvirtos – 62–73 m/s, penktos – virš 74 m/s. Išeitų, kad XX a. Lietuvoje buvo trys uraganai, o XXI amžiuje – vienas. Didžiausias uraganas, su kuriuo teko susidurti Lietuvai, buvo 2000 metų birželio 20 d. Ramiajame vandenyne siautusi ketvirtos kategorijos Carlota, kuri nuskandino laivą „Linkuva“ su 18 žmonių įgula.