Atsako gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Natūralu, kad gamta reaguoja į klimato pokyčius. Tačiau negalima teigti, kad tai – anomalija. 1974–1975 m. žiemą Lietuvoje neužšalo nė vienas ežeras, o žibutės pražydo sausio mėnesį. Gamtoje viskas vyksta ciklais. Tokie jos dėsniai. Manyti, kad neįprastai šilta žiema pranašauja pasaulio pabaigą, tikrai nereikėtų.
Beje, žemdirbiai ne panikuoja, o svarsto, kaip pasinaudoti ankstyvesnio pavasario privalumais. Pamenu, kaip mano gimtajame krašte avižos buvo sėjamos kovo pradžioje. Jei tik dirva pradžiūvusi, avižas galima sėti, nes vėliau, dirvai staigiai uždžiūvus, avižos sunkiai dygs. Taip ūkininkai elgdavosi nuo senų senovės. Jie mokėjo į klimato pokyčius žvelgti filosofiškai ir gebėdavo prisitaikydami prie jų turėti sau naudos.
Kalbant apie šiltos žiemos poveikį augalams, reikia skirti laukinius augalus, augančius nuo seno mūsų klimato juostoje, ir kultūrinius kitų kraštų augalus, atvežtus į Lietuvą. Pastariesiems daug sunkiau prisitaikyti prie temperatūros svyravimų. Nuo senų senovės Lietuvoje augančios žibuoklės masiškai, manyčiau, nepražys. Daugelis pastebi sukrautus jų žiedpumpurius ir, darydami skubotas išvadas, baiminasi be reikalo. Neturėtų žydėti ir lazdynai. O jei kartais taip atsitiktų, pats augalas nežus. Paprasčiausiai šiais metais nebus riešutų derliaus. Prisiminę, koks jis gausus buvo praėjusį rudenį, neturėtume pykti, kad šiais metais lazdynai ilsėsis.
Daug blogiau šiltą žiemą rododendrams ir kitiems po žydėjimo pumpurus kraunantiems krūmams. Nepasnigus ir staiga užėjus šalčiams, ne laiku pražydę gali žūti ir svogūniniai augalai: tulpės, hiacintai, narcizai, žydrės, scylės, snieguolės.
Jei dar labiau sušils oras, išbrinkę, pasiruošę sprogti rododendrų pumpurai neatlaikys 10–15 laipsnių šalčio. Taigi iš kitų kraštų atvežti ir tarsi savais tapę augalai yra daug lepesni, jautresni temperatūrų kaitai. Tas pat pasakytina ir apie vaismedžius. Senųjų veislių vaismedžiai puikiai atlaiko šiltas ir šaltas žiemas, o naujų, ypač vadinamųjų desertinių, veislių vaismedžiai gali žūti arba labai suvargti po neįprastai šaltos ar šiltos žiemos.
Tokiu oru augalų geriau nedengti, nes po daržo plėvele ar po popieriumi dar labiau padidės temperatūra ir augalai pradės vegetuoti. Mažiausiai pakenksime pridengę juos eglišakėmis.
Turintys šildomus šiltnamius sausio pabaigoje gali pasisėti įvairių žalumynų. Kodėl gi ne? Jei žiema ir toliau bus tokia šilta, džiugins ankstyvas špinatų, salotų, svogūnų laiškų ar gražgarsčių derlius.
Jei šią žiemą nukentės sodininkai, gėlininkai ir retesnių augalų mėgėjai, pavasarį sukrus apželdintojai ir prekiaujantys augalais. Jie tikrai neleis liūdėti. Pasiūlys dar gražesnių, dar įmantresnių augalų, kuriuos galėtume pasisodinti vietoje žuvusiųjų. Tačiau juos pirkdami galime dar kartą apsigauti. Mat dauguma užsiimančiųjų šiuo verslu prekiauja iš Olandijos ar Lenkijos atvežtais sodinukais, kurie būna užauginti šiltnamiuose. Jei matote gražų, išpuoselėtą augalą, iki pusės metro užaugusį per trejus metus, pagalvokite prieš pirkdami, nes jis gali sunkiai prigyti, pirmaisiais metais žūti nuo karščio ar šalčio.
Norimų augalų patarčiau ieškoti pas vietos augintojus. Tarp jų daug mėgėjų, tačiau augalus jie daugina kantriai, išmaniai, neskubėdami. Iš jų pirkti kultūriniai krūmeliai, gėlės ar visžaliai augalai nepatiria streso pasodinti į nuolatinę vietą, nes jie buvo augę toje pačioje klimato zonoje, atlaikę ne vienos žiemos ir vasaros išbandymus.
