Pasaulio gamtos įvairovė mažėja. Lėtai, bet užtikrintai ir vis didėjančiu pagreičiu. Rūšių nykimas nėra naujovė. Jos nyko, keitėsi, atsirado naujos – tai natūrali evoliucijos eiga, bet dėl dabartinio nykimo kalta ir žmonija, nors dalis mokslininkų tiki, kad ir dabartinis nykimas yra natūralus procesas, nes keičiasi saulės aktyvumas ir Žemės klimatas.
Ankstesni masiniai rūšių išnykimai irgi įvyko ne staiga – jie truko šimtus metų, kol galiausiai liko tik maža dalelė gyvosios gamtos, kuri vėliau, suaktyvėjus Saulei ir pagerėjus klimatui, vėl suvešėdavo.
Spėjama, kad per pastaruosius 100 metų išnyko apie 10 tūkst. rūšių. Tai daug daugiau nei atsirado naujų, todėl ir teigiama, kad bioįvairovė mažėja.
Daug rūšių atsidūrė ant išnykimo ribos. Pasaulio valstybės deda daug pastangų išsaugoti nykstančias rūšis, bet kai kurioms jau piešiamas liūdniausias scenarijus – 2012 m. jos išnyks arba individų liks taip mažai, kad populiacijos jau nebesugebės atsistatyti.
Taigi, kokių gyvūnų galime nebeišvysti?
Šiose fotografijose dauguma rūšių gamtoje jau išnykusios. Jos tik tebesaugomos laboratorijose arba zoologijos soduose. Mokslininkai imasi išsaugojimo darbų: konservuojamos sėklos, sudaromi genomo „žemėlapiai“ - galbūt ateityje dar pavyks jas klonuoti. Taip pat tiriamos ir itin pavojingos ligos. Pavyzdžiui, taip vadinamas, Baltosios nosies sindromas pakerta ištisas Šiaurės Amerikos šikšnosparnių kolonijas.
Tiesiogiai arba netiesiogiai prie tokių ligų atsiradimo arba plitimo atsakingi ir mes. Žmonijai būtina pasikeisti kad išsaugotų nykstančias rūšis, su kuriomis ji dalinasi šia planeta. Duomenys rodo, kad 2012 m. toks pasikeitimas dar neįvyks, bet kaip sako garsi primatologė Jane Goodall – „visada yra priežasčių neprarasti vilties“.
