Didžiausios pasaulio gyvūnų migracijos yra vieni iš nuostabiausių įvykių gamtoje. Kelias, kurį sparnais, pelekais ar kanopomis įveikia kai kurios būtybės, traukdamos į gyventi palankesnes vietas, prilygsta tik jų ištvermei, rašo „Mother Nature Network“. Migracijos būna ne tik sezoninės, kai kurie gyvūnai juda nuolat ir nukeliauja įspūdingus atstumus.
Jūrų vėžliai
Šie charizmatiški vandenynų klajotojai yra vienas nuostabiausių migracijos atviruose vandenyse pavyzdžių.
Buvo pastebėta, kad kai kurios jūrinių vėžlių rūšys perplaukia Ramųjį vandenyną nuo Indonezijos iki JAV. Neįtikėtiną daugiau kaip 19,2 tūkst. kilometrų atstumą jie įveikia per 647 dienas. Viena iš įspūdingiausių jų savybių – sugebėjimas grįžti daugintis į tą patį pajūrį, kur jie išsirito.
Ūsuotieji banginiai
Nors dauguma pasaulio jūrinių žinduolių rūšių migruoja, nei viena nenukeliauja tokio atstumo kaip milžinai ūsuotieji banginiai - pilkieji, kuprotieji.
Pilkasis banginis iš viso kasmet nukeliauja iki 22,4 tūkst. kilometrų, o kuprotasis - iki 25,6 tūkst. ir yra didžiausiais atstumais migruojantys planetos žinduoliai.
Visos rūšys žiemos mėnesiais keliauja į šiltesnius tropinius vandenis poruotis ir susilaukti palikuonių, o vasarą jie plaukia maitintis į šaltesnius Arkties ar Antarkties vandenis.
Laumžirgiai
Laumžirgiai gali migruoti ilgas distancijas, bet tik neseniai mokslininkai išsiaiškino, kaip toli jie gali nukeliauti. 2009 metais tyrėjai atrado 14–18 tūkst. kilometrų laumžirgių migracijos kelią, apimantį atstumą nuo Indijos iki Maldyvų, Seišelių salų, Mozambiko, Ugandos ir atgal.
Neįtikėtina, bet įspūdinga migracija apima keturias laumžirgių kartas. Kelionėje kiekviena karta atlieka savo vaidmenį kaip estafečių varžybose. Tai tiesiog ilgiausia iš vabzdžių pasaulyje žinomų migracijų.
Pasirodo, laumžirgiai seka paskui lietų - nuo musonų sezono Indijoje iki lietingojo sezono Rytų ir Pietų Afrikoje.
Gnu
Tikriausiai žinomiausia gyvūnų migracija yra Afrikos antilopių gnu kaimenių kelionė. Jos milijonais keliauja kasmet, ieškodamos žalesnių ganyklų.
Gnu nemigruoja vienos. Keliauja ir apie 200 tūkst. zebrų bei 500 tūkst. gazelių, o jas savo ruožtu seka kai kurie didžiausi savanos grobuonys. Ši migracija – vienas iš didingiausių gamtos reginių, nes kaimenės kerta upes, pilnas krokodilų, kai čia pat, aukštoje žolėje tyko liūtai.
Gyvūnai migruoja iš Serengečio nacionalinio parko Tanzanijoje į Kenijos Maasai Mara rezervato ganyklas nuo liepos iki spalio pabaigos.
Paukščiai
Apie 1,8 tūkst. iš pasaulio paukščių rūšių migruoja. Kai kurių jų kelionės yra tarp ilgiausių pasaulyje.
Mažytės poliarinės žuvėdros migracijos kelias – vienas ilgiausių gamtoje, kasmet sudaro apie 70,4 tūkst. kilometrų ir vingiuoja distancijoje tarp Arkties ir Antarkties. (Pilkasis audrašauklis irgi nusipelno būti paminėtas, nes jo migracijos kelias labai panašus). Tokie jūrų paukščiai kaip albatrosas didesnę savo gyvenimo dalį praleidžia skraidydami, ne ilsėdamiesi, o laplandinis griciukas – vertas paminėjimo, nes nuskrenda ilgesnį kelią be sustojimo nei bet kurie kiti paukščiai – nuo Naujosios Zelandijos iki Kinijos.
Pingvinai taip pat migruoja ir juos verta paminėti už tai, kad jie nukeliaują įstabiausią kelią vandenynu, o ne oru.
Drugeliai monarchai
Kasmetinė šių drugelių migracija, ko gera, yra pati spalvingiausia migracija gamtoje. Tarp vabzdžių atsilikdami tik nuo laumžirgių, jie nukeliauja apie 7 tūkst. kilometrų per 3-4 kartas ir kartkartėmis kerta Atlanto vandenyną. Tai reginys, kurį verta pamatyti.
Drugelių monarchų populiacijų aptinkama Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, kur jie vadinami drugeliais klajūnais.
Šiaurinis elnias
Šiaurės Amerikos šiaurinių elnių populiacija migruoja ilgiausią atstumą iš visų sausumos žinduolių, jų kasmetinė kelionė gali tęstis daugiau nei 4,8 tūkst. kilometrų.
Migruojančių gyvūnų kaimenės gali išaugti iki įspūdingo skaičiaus – net iki pusės milijono elnių, tuomet jiems prilygti gali tik didžiosios Afrikos gnu migracijos. Žiemą šiauriniai elniai keliauja į miškingas teritorijas, norėdami lengviau pramisti, o vasarą migruoja į geresnės kokybės žemes atsivesti jauniklių.
Lašišos
Vienas iš įspūdingiausių migruojančių gyvūnų gamtoje – lašišos. Jos išskirtinės dėl gebėjimo savo kelionės metu perplaukti tiek jūros, tiek gėlus vandenis.
Lašišos gali keliauti šimtus kilometrų vidaus vandenimis ir netgi pakilti tūkstančius kilometrų kalnų upeliais, kad sugrįžtų į gimtas vietoves.
Zooplanktonas
Ši migracija išskirtinė, nes jie juda aukštyn ir žemyn per vandenyno gelmes, ji dar vadinama vertikalia.
Nepaisant mikroskopinio organizmų dydžio, kai kurie zooplanktonų spiečiai, ieškodami maisto, įveikia vertikalią kilometro distanciją beveik kiekvieną dieną.
Šikšnosparniai
Nors tik kelios šikšnosparnių rūšys yra migruojančios, tos, kurios keliauja kiekvieną sezoną, daro tai įspūdingai.
Gausiausia pasaulyje žinduolių migracija – kasmetinė Zambijos paprastųjų palminių šikšnosparnių kelionė. Stulbinantis 8 mln. šikšnosparnių debesis pakyla į orą, jiems iškeliaujant ieškoti mėgstamiausio maisto – lokvos vaisiaus.
Kalėdų salos raudonieji krabai
Kita nepakartojama migracija – sezoninis raudonųjų krabų judėjimas per Australijos Kalėdų salą.
Tai daugiau kaip 120 mln. raudonųjų krabų namai ir kiekvienais metais jie paverčia salą milžinišku judančiu raudonu kilimu, masiškai ropodami link vandenyno dėti kiaušinių.
Didžiausios migracijos laikotarpiu Kalėdų salos keliai dažnai turi būti uždaromi, nes krabai nukloja ištisus salos plotus.
Rykliai
Daug ryklių rūšių kiekvienais metais nukeliauja tūkstančius kilometrų atvirais vandenimis, naršydami vandenyną, ieškodami maisto.
Didysis baltasis ryklys yra ilgų distancijų plaukikas, kuris per metus įveikia atstumą tarp Pietų Afrikos ir Australijos bei atgal.
Didesnis ir švelnesnis bangininis ryklys – kitas gerai žinomas keliautojas, nors jo migracijos žemėlapis nelabai gerai suprantamas.
Tunas
Tunas yra viena iš greičiausiai plaukiančių vandenyno žuvų. Užfiksuotas jo kelionės rekordas - 40 tūkst. kilometrų, kai tris kartus perplauktas Ramusis vandenynas tarp Jungtinių Valstijų ir Japonijos.
Ruoniai
Ruoniai, jūrų liūtai ir jūrų vėpliai taip pat išsiskiria savo nepaprastu keliavimu.
Žinoma, kad kotikai kiekvienais metais nuplaukia atstumą, prilygstantį vienam ketvirčiui kelio aplink pasaulį. Kita ruonių rūšis, šiauriniai jūrų drambliai, kiekvienais metais nukeliauja 20 tūkst. kilometrų. Be to, jie gali panerti giliau nei bet kurie kiti ruoniai. Jūrų vėplių migracijos kelias eina per ledinius Arkties vandenis, ši kelionė ilgą laiką mokslininkams buvo paslaptis.
