Cikliškai pasikartojantis Saulės radiacijos intensyvumo kritimas gali sukelti neįprastai šaltas žiemas Šiaurės Amerikos ir Europos teritorijose, teigia mokslininkai, kurių išvados gali padėti pagerinti ilgalaikių oro prognozių kokybę.
Tyrėjai jau ilgą laiką žino, kad Saulė turi vienuolikos metų ciklą, per kurį jos radiacijos intensyvumas pasiekia aukščiausią tašką, o paskui krinta. Tačiau rasti aiškų ryšį tarp šio proceso ir orų pasirodė sunkiau, rašo „Reuters“.
„Mūsų tyrimas patvirtina stebėtą ryšį tarp kintamumo Saulėje ir regioninio žiemos klimato“, - teigė studijos, kuri publikuota žurnale „Nature Geoscience“, vadovė Sarah Ineson iš Didžiosios Britanijos meteorologijos tarnybos.
Tyrėjų komanda koncentravosi ties pastarojo Saulės minimumo duomenimis iš 2008, 2009 ir 2010 metų - tai buvo neįprastai ramus periodas Saulėje ir sunkios žiemos JAV bei dalyje Europos, kai triko oro eismas, kilo sunkumų verslui.
Mokslininkai aptiko, kad ultravioletinių (UV) spindulių radiacijos iš Saulės sumažėjimas šiauriniame pusrutulyje gali paveikti dideliame aukštyje judančių vėjų tendencijas ir taip lemti šaltas žiemas.
„Nors UV lygis mums nepasakys vienos ar kitos dienos oro, jis suteikia įdomią galimybę geresnėms žiemos sąlygų prognozėms ištisiems mėnesiams ar netgi metamas. Tokios prognozės yra svarbios planuojant ir kalbant apie nenumatytus atvejus“, - aiškino S. Ineson.
Ji su kolegomis iš Londono karališkojo koledžo ir Oxfordo universiteto naudojosi palydovų siunčiamais duomenimis - šitaip UV radiacija matuojama gerokai tiksliau ir jos kintamumas pasirodė smarkiai didesnis nei manyta anksčiau.
Tyrėjai susiejo, kad mažo Saulės aktyvumo metais aukštai virš tropikų susiformuoja neįprastai šalto oro sluoksnis. Dėl šios priežasties atmosferoje persiskirsto šiluma, paskatindama rytinius vėjus, kurie į šiaurinę Europą ir JAV neša stingdančius šalčius ir pūgas, o į Kanadą ir Viduržemį - švelnesnius orus.
Kai UV radiacija stipresnė, vyksta priešingi procesai.
Tyrėjai surinktus duomenis panaudojo kompiuteriniuose modeliuose, kuriuose dirbama su ilgalaikėmis oro tendencijomis. Jie sėkmingai atkartojo tai, ką mokslininkai stebėjo viršutiniuose atmosferos sluoksniuose keičiantis Saulės aktyvumui.
Tačiau, rašo „Reuters“, reikia daugiau tyrimų. Esminis netikrumas kyla dėl to, kad palydovų atsiųsti duomenys kol kas apima tik kelerius metus.
Stebėjimuose aiškūs vienuolikos metų Saulės aktyvumo ciklai, tačiau yra prielaidų, jog vyksta ir gerokai ilgesni ciklai, kurie galėtų lemti, kad bendras Saulės aktyvumas sumažėtų ilgesniam periodui.
Šiuo metu Saulė yra vienuolikos metų aktyvumo ciklo pakilime.
