Arktyje mažėjant plaukiojančio ledo, Aliaskos sausumos pakrantėje ėmė rinktis tūkstančiai jūrų vėplių.
Pastarųjų metų migracija - beprecedentė, gyvūnų į pakrantę traukia daugiau, jie pasirodo naujose vietose ir neįprastu laiku, skelbia specialistai. Pernai Aliaskos Čiukčių jūros pakrantėje į vieną vietą susitelkė net 20 tūkst. vėplių, skelbia Pasaulio gamtos fondas (WWF).
Šiemet masinė migracija prasidėjo trimis savaitėmis anksčiau nei pernai, keli iš specialiais siųstuvais pažymėtų vėplių pakrantėje pastebėti jau pirmąją rugpjūčio savaitę. O praėjusią savaitę šių gyvūnų buvo susirinkę jau 8 tūkst., naujienų agentūros „Associated Press“ duomenis cituoja „LiveScience“.
„Šie pavojingai dideli vėplių išplaukimai yra tiesioginis rezultatas didžiulio ledo sumažėjimo Arktyje, o šį sumažėjimą lemia klimato kaita. Jei anglies dioksido išmetimas nebus dramatiškai sumažintas, jūrų vėpliai, baltieji lokiai ir net žmonės Arktyje gali susidurti su dar pavojingesne ateitimi, nei ir taip sudėtinga dabartis“, - teigia Geoffas Yorks, WWF Arkties laukinės gamtos biologas.
Didžiulės bandos kelia pavojų patiems vėpliams, nes gyvūnai gali vieni kitus sutraiškyti, dažnai taip žūva jaunikliai. Be to, didelės vėplių, mintančių moliuskais ir kitais gyviais, grupės kenkia vietos ekosistemoms.
Panašiai kaip jūrų vėpliai, dėl sumažėjusio plūduriuojančio ledo kiekio kenčia baltieji lokiai. Nesena studija parodė, kad plėšrūnai priversti plaukti ilgesnius atstumus, o tai kelia pavojų jų jaunikliams.
Jūrų vėpliai savo grobio turi nerti ir vasaromis jie, ypač patelės ir mažyliai, laikosi ant plūduriuojančių ledų, plaukiojančių Čiukčių jūroje. Tačiau vėlai vasarą, kai ledo maža - o taip ir buvo pastaraisiais metais - lytys dengia tik giliausius vandenis. Jei jie būna per gilūs, kad vėpliai patogiai maitintųsi, jie patraukia į krantą.
Plūduriuojančio ledo Arktyje mažiausiai fiksuota 2007 metų rugsėjį, bet manoma, kad šie metai atneš naują rekordą, prognozuoja JAV nacionalinis ledo ir sniego duomenų centras.
