Ąžuolai Lietuvoje - knygnešių, sukilėlių, valdovų

Svarbiausias ir garbiausias medis Lietuvoje visais laikais buvo ąžuolas. Galbūt dėl to, kad jie išauga didžiausi, tvirčiausi? O gal dėl to, kad ilgiau už kitus medžius gyvena? Vienaip ar kitaip, ąžuolų sodinimo ir garbinimo tradicijos Lietuvoje turi gilias šaknis. Senovėje po jais būdavo įrengiamos senojo mūsų tikėjimo šventyklos, neprarado savo sakralinės prasmės ąžuolai ir įvedus krikščionybę.

Kas nežino seniausio ir storiausio Lietuvoje (apimtis prie žemės – 13 m) bei vieno storiausių Europoje Stelmužės ąžuolo, ąžuolo Baublio, iš kurio kamieno Dionizas Poška net kelis namelius padirbdinęs ir dar daug malkų likę. Tik šiemet išvirto vienas seniausių Lietuvoje Gedimino ąžuolas, augęs Jurbarko r. Raudomės gyvenvietėje. Pasakojama, kad po juo pietavęs didysis kunigaikštis Gediminas, vykdamas į Veliuoną, kur nuo kryžiuočių rankos ir žuvo. Vėliau jis po šiuo ąžuolų ir palaidotas, nes tai buvo paskutinė vieta, kur jis buvo apsistojęs.

Yra ir įdomių ąžuolų grupių, iš kurių bene įspūdingiausia – Ąžuolų alėja, puošianti apie kilometro ilgio senojo Smalininkų – Šilutės kelio atkarpą. Šių ąžuolų šakos virš kelio tarpusavyje susipynusios, todėl jautiesi tarsi tunelyje būtum.

Paminėtinas truputį jaunesnis, bet kiekvienam lietuviui brangus Kėdainių rajone Šaravų girioje augantis Šaravų ąžuolas, kuriam apglėbti reikia trijų žmonių. Pasakojama, kad prie jo rinkdavosi 1863 metų sukilėliai ir čia duodavo priesaiką. Vėliau čia įvykęs mūšis ir nemažai sukilėlių žuvę. Čia ir buvo palaidoti.

Lietuvių kovą už spaudos laisvę mena Bielinio ąžuolas, augantis Biržų r. Purniškių kaime. Po juo žymusis mūsų knygnešys Jurgis Bielinis (vadintas Baltuoju ereliu) buvo įsirengęs slėptuvę slaptai atgabentiems draudžiamiems lietuviškiems raštams slėpti. Legendomis pažymėti Plungės r. Vieštovienų k. augantis Mingėlos ąžuolas (aukštis - 21 m, skersmuo - 2,5 m), Ignalinos r. augantis Tverečiaus ąžuolas (aukštis - 24 m, skersmuo - 2,5 m).

Yra ir įdomių ąžuolų grupių, iš kurių bene įspūdingiausia – Ąžuolų alėja, puošianti apie kilometro ilgio senojo Smalininkų – Šilutės kelio atkarpą. Čia iš abiejų kelio pusių auga net 207 galingi ąžuolai! Įspūdį dar sustiprina tai, kad šių ąžuolų šakos virš kelio tarpusavyje susipynusios, todėl, patekęs į šią alėją, jautiesi tarsi tunelyje būtum.

Ąžuolai taip pat buvo sodinami įvairiomis progomis ar sukaktims atminti. Vienas seniausių tokių ąžuolų yra Sandariškių ąžuolas, augantis Nemunėlio Radviliškio apylinkėse, skirtas taikos sutarčiai su švedais. Jam jau daugiau nei 300 metų. Nemažai tokių ąžuolų pasodinta ir mūsų dienomis. Tai 500 ąžuolų Pabaisko mūšiui paminėti netoli Ukmergės, 125 ąžuolų alėja Pasandravyje, Maironio gimimo sukakčiai paminėti, 200 ąžuolų Lenkimuose, Simonui Daukantui.

Nauja ąžuolų sodinimo banga kilo prasidėjus lietuvių tautiniam atgimimui. Ąžuolus sodino pirmojo Sąjūdžio suvažiavimo dalyviai ant Tauro kalno Vilniuje, buvo sodinami ąžuolai Žalgirio memorialiniame parke netoli Cinkiškio ir daugelyje kitų Lietuvos vietų, o grupelė vilniečių ėmėsi iniciatyvos pasodinti visos Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyną dr. Jono Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose. Iš anksto buvo parengtas ąžuolyno projektas, žemės dokumentai, o 1989 m. balandžio 1 d., nepaisant šlapdribos ir vėjo, mašinos su medeliais pajudėjo nuo Vilkaviškio Bartininkų link. Tris savaitgalius važiavo žmonės iš Žemaitijos ir Aukštaitijos, Dzūkijos ir Sūduvos. 30 ha plote buvo pasodinti medeliai didiesiems mūsų tautos vyrams: J. Basanavičiui, S. Daukantui, Antanui Smetonai, D. Poškai, Vydūnui ir kitiems. Parko sodinimo darbai tęsiami ir dabar. Nenuilstančio Vitaliaus Stepulio iniciatyva kiekvieną pavasarį ir rudenį organizuojamos talkos. Ąžuolyne vietą rado ąžuoliukai ir knygnešiams, ir sausio įvykių aukoms, ir žuvusiems prie Medininkų. Beje, šiame parke auga ne tik ąžuolai, bet ir liepaitės, eglės ir kiti medžiai.

Ne visi tokie ąžuolynai vėliau būna prižiūrimi. Todėl dabar, artėjant medelių sodinimo metui, norėčiau paprašyti visus sodintojus prisiminti savo pasodintus medelius, juos aplankyti ir sutvarkyti aplinką, o kur galima ir papildyti naujais sodiniais.

Beveik vienu metu savanorio Alfonso Bajarsko iniciatyva pradėtas sodinti ir kitas ąžuolynas. Tai – Žalgirio mūšio memorialinis parkas. Jis pradėtas sodinti 1990 m. pergalei Žalgirio mūšyje įamžinti. Parkas yra prie Žemaičių plento – Cinkiškyje. Trikampiame 10 ha sklype įsikūnijo pats didžiausias gyvas Sąjūdžio ženklas, kuriame pasodinta 580 ąžuolų, simbolizuojančių praėjusius po Žalgirio pergalės metus. Parke puikuojasi vienuolika stogastulpių, skirtų Lietuvos kariuomenės vadams atminti, Vytautui Didžiajam, Jogailai, stogastulpiai su įvairių Lietuvos dalių simboliais.

Nemažai tokių sodinimų iniciavo ir 1992 m. įsikūrusi „Ąžuolyno” bendrija. Pasodintas Signatarų ir Seimo narių ąžuolynas prie Dūkštų, ąžuolynai Švenčionių krašto rezistentams bei šio krašto šviesuoliams Cirkliškio parke, pradėtas ąžuolynas Medininkuose.

Pasodinta nemažai pavienių ąžuolų: parkuose ir skveruose, pakelėse ir prie mokyklų, ir dar daug kur. Tačiau nerimą kelią tai, kad ne visi tokie ąžuolynai vėliau būna prižiūrimi. Todėl dabar, artėjant medelių sodinimo metui, norėčiau paprašyti visus sodintojus prisiminti savo pasodintus medelius, juos aplankyti ir sutvarkyti aplinką, o kur galima ir papildyti naujais sodiniais. Ypač svarbu į šį darbą įtraukti vaikus. Tiesa, šiandien jie gal dar ne visai suvokia šio darbo esmę. Bet prabėgus keliems dešimtmečiams, jie savaime pajus tos vietas trauką, pajus meilę tai žemei, kur ošia jų pasodinti medžiai.