Latvijos ornitologų pastangos išgelbėti šiuos paukščius jau davė rezultatų. Lietuviai tuo pasigirti dar negali.
„Pildosi vieno ornitologo pranašystė, jog mūsų karta yra paskutinė, kuri dar matė žalvarnius“, - taip šį gražų paukštį nufotografavęs druskininkietis ornitologas Jonas Bilinskas rašė praėjusių metų vasarą.
XX amžiaus pradžioje žalvarnių Lietuvoje buvo iki 10 tūkst. porų, 1970 metais - jau tik 1-2 tūkst., 1990 metais - 150-200 porų. 2008 metais užfiksuota tik 20 porų šių paukščių. Manoma, kad praėjusiais metais perėjo maždaug 10 jų porų, šiemet - dar mažiau, rašo „Lietuvos žinios“.
Latvijoje prieš keletą metų žalvarnių irgi buvo sumažėję iki 10 porų, bet buvo paskelbtos naujos saugomos teritorijos, iškelta apie 150 specialių inkilų, šie būstai buvo saugomi nuo plėšrūnų, valomi, jaunikliai žieduojami, kiekviena žalvarnių pora stebima, tiriama ir t. t. Dabar šių paukščių porų kaimyninėje šalyje suskaičiuotos 24.
„Latvių darbai - pavyzdys, kad žalvarnius galima išgelbėti“, - sako Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) projektų koordinatorius Remigijus Karpuška.
Gamtininkų nuomone, šie paukščiai nyksta, nes praranda maitinimosi buveines, nes nyksta brandūs medynai, mažėja tinkamų perėti uoksų. Žalvarnių gretas retina ir šių paukščių medžioklės Pietų kraštuose, kur jie migruoja, sparčiai besikeičiantis klimatas, nereguliuojamas plėšrūnų skaičius veisimosi vietose, rašo „Lietuvos žinios“.
Jei kam nors nusišypsojo laimė pamatyti vieną gražiausių mūsų šalies paukščių žalvarnį, prašoma apie tai pranešti LOD (žalvarnių apsaugos projektą vykdantiems ornitologams el. paštu zalvarniai@gmail.com, telefonu 8 686 21857 arba informaciją atsiunčiant adresu Naugarduko 47-3, Vilnius).
LOD aprašo, jog žalvarnis – tai apytikriai kuosos dydžio labai spalvingas paukštis, savo išvaizda daugiau primenantis tropikų sparnuočius: suaugusių paukščių apdare vyrauja žalsva, melsva, juosva ir rusva spalvos, kurios ypač įspūdingai persilieja žalvarniams tuoktuvių metu vartantis ore. Po veisimosi periodo spalvos tampa blankesnės, melsva spalva tampa žalsvesne, mažiau kontrastinga.
Ornitologų teigimu, didžiausią pagalbą žalvarniams galėtų užtikrinti valstybinės institucijos, priimdamos jų apsaugai tinkamus įstatymus bei kontroliuodamos jų laikymąsi.
Lietuvoje vieni iš pirmųjų žalvarnių apsauga pradėjo Druskininkų miškų urėdijos darbuotojai. Jų iniciatyva jau keleri metai miškinguose Druskininkų apylinkėse yra keliami ir nuo plėšrūnų specialiomis priemonėmis apsaugomi inkilai žalvarniams, ieškomos naujos šių paukščių perėjimo ir maitinimosi vietos, stebimi ir saugomi perintys žalvarniai. Šiuo metu Druskininkų urėdijos iniciatyva yra iškelta apie 90 inkilų. 2009 metais juose perėjo ir sėkmingai jauniklius užaugino 3 žalvarnių poros, o 2010 metais - 4 poros. Tai vertinama kaip vilčių teikiantis rezultatas.
