„Nors pavasaris šiemet ir vėsokas, pirmosios angys nubudo jau prieš tris savaites, ypač aukštapelkėse, miško aikštelėse, kur saulė šviečia. Dabar jos aktyviai ieško maisto“, - sakė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Anot jo, paskutiniuoju metu vienintelių Lietuvoje nuodingų gyvačių mažėja, tačiau būtina nepamiršti, kaip elgtis ją išvydus. Juolab kad šiuo metų laiku angių nuodų poveikis gali būti stipresnis nei paprastai.
„Dabar, per ilgą ir šiltą Velykų savaitgalį, žmonės turbūt važiuos į gamtą ir reikia tiesiog perspėti - netyčia turbūt neužmins, bet, jei iš toliau pamatys, angies negalima mušti, vyti, ji pati nušliauš į šalį. Taip pat negalima gaudyti, nes po žiemos ji gal dar nė karto nenaudojusi savo nuodų ir poveikis gali būti ypač stiprus. Nors angies nuodai neturi būti mirtini suaugusiam žmogui, tačiau viskas priklauso nuo organizmo jautrumo, situacijos“, - aiškino S. Paltanavičius.
Pasak jo, prie sodybų, arčiau žmonių, angių kol kas nereikia dairytis.
Jis pats sakė per vasarą sutinkantis vieną kitą angį. „Jei keletą pamatau - tai jau yra daug“, - pasakojo S. Paltanavičius. Šios gyvatės yra taikios ir nekliudomos nepuola.
Skaičiuojama, kad per pastaruosius 40 metų vienintelės Lietuvos nuodingosios gyvatės populiacija galėjo sumažėti 10-15 kartų. S. Paltanavičiaus teigimu, jas naikina mangutai, lapės, krankliai, kiti priešai.
Savo išvaizda angis panašiausia į žaltį, tačiau juos atskirti nėra sudėtinga. Per gyvatės nugarą eina ryškus rombinis raštas, o žalčio galvos šonuose matomos dvi gana ryškios geltonos dėmės. Skiriasi ir angies bei žalčio įkandimo paliekamos žymės: žaltys palieka daugelio, o gyvatė - tik dviejų dantų žymes.
Užklupta angis gali kirsti keletą kartų, tačiau po poros sykių išnaudoja savo nuodų rezervuarus. Įkandimo vieta parausta, patinsta, gali pasidaryti silpna, svaigti galva, sutrikti kvėpavimas bei širdies ritmas. Į gydytojus patariama kreiptis visada, nes kiekvienu atveju gali kilti nenumatytų komplikacijų.
Vien Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje per vasarą gydoma keliasdešimt gyvatės įgėlimų.
Pagal gydytojų rekomendacijas, įkandus gyvatei negalima:
* užveržti sugeltos galūnės, antraip raištį nuėmus nuodai tik dar greičiau plūstelės į kraują;
* gaudyti gyvatės – pirmos jos paprastai nepuola, tačiau gaudomos gali įkirsti dar kartą;
* sugeltos vietos deginti, pjaustyti ar čiulpti iš jos nuodus - jei burnos gleivinėje yra ar gali būti net ir labai mažų žaizdelių. Jeigu nuodus vis dėlto bandoma iščiulpti, tai reikėtų daryti pirmosiomis minutėmis po įkandimo ir po to vandeniu išsiskalauti burną. Kai nuodus bandoma išspausti, tai reikia daryti ne pačioje įkandimo vietoje, o iš tolo spaudžiant aplinkinius audinius, nes kitaip galima sukelti nekrozę.
* gerti alkoholio.
Įkandus gyvatei būtina:
* nuraminti žmogų;
* sugeltos galūnės nejudinti;
* kuo skubiau važiuoti į ligoninę.
Paprastoji angis - vienintelis nuodingas Lietuvos roplys. Kūno viršus pilkas, pilkai ar tamsiai rudas, ilgis siekia iki 75–80 cm. Išilgai nugaros vingiuoja ruda ar juoda juosta. Galva plati, trikampė, ant jos yra X formos raštas. Aptinkama drėgnuose miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, pamiškėse, aukštapelkėse, paežerėse ir vietose, kur auga aukšta žolė. Mėgsta šiltas ir saulėtas vietas. Pasižymi sėslumu - aplink savo gyvenamąją vietą juda 60-100 metrų spinduliu. Dieninis gyvis. Minta smulkiais graužikais (pelėnais, pelėmis), driežais, varlėmis, kiaušiniais, vabzdžiais, kirminais.
