Pavasarį Lietuvos jūrų muziejaus darbuotojai džiaugiasi ne tik muziejaus gyvūnų naujagimiais, bet priglaudžia bei slaugo jūros pakrantėje rastus nusilpusius ruoniukus.
Po rekordinio pernai metų rastinukų derliaus – buvo išslaugyti net šeši – šio pavasario laukta su nerimu.
„Penktadienio vakarą sulaukėme pirmo skambučio. „Nuaras“ iš Nemirsetos parvežė nusilpusi ruoniuką, kurį pastebėjo ir mums pranešė pakrante vaikščioję žmonės“, - pasakojo Jūrų žinduolių ir paukščių skyriaus vedėjas Arūnas Grušas.
Ruoniukas pagal radimvietę jau pavadintas Setu, nes rastinukė vardu Nemirseta jau buvo išslaugyta prieš šešerius metus. Pasak Arūno Grušo, gyvūnėlis yra nusilpęs, sveria tik dvylika kilogramų, t.y. – žymiai mažiau negu kad ką tik gimęs ruoniukas. Setas nėra sužalotas, tik - infekcija burnytėje. Todėl jam skiriami antibiotikai, o bendram pastiprinimui – vitaminai.
„Pirmą dieną ruoniukui davėme tik fiziologinio skysčio. Nuo antrosios dienos Seto meniu jau praturtėjo silke. Šiandien ruoniukas šešis kartus gaus po 200 gramų trintos silkės“, -pasakojo Arūnas Grušas.
A.Grušas džiaugiasi, kad jau naktį ir net po pusryčių ruoniukas „dainavo“ – vis stiprėjančiu balseliu reikalavo maisto, yra piktas ir dažnai rodo prižiūrėtojams dantis. Taip gyvūnėlis kovoja už savo gyvybę. Muziejaus darbuotojai lieka su juo per naktį, nes vakarienė Setui tiekiama 22 valandą, o pusryčiai – 7 valandą. Tačiau rytinis tualetas prasideda jau nuo 5 valandos ryto.
Setui antraisiais namais tapo vienas iš muziejaus administracinio pastato kabinetų, perdirbtas į mažą laboratoriją. Čia jau dvidešimt metų slaugomi Baltijos pilkųjų ruonių jaunikliai. Atvežami gyvūnėliai dažnai leisgyviai, o pagiję ir sustiprėję vėl paleidžiami į Baltijos jūrą. Šioje improvizuotoje laboratorijoje jau buvo išslaugytas 21 ruoniukas.
Prieš dvejus metus Aplinkos ministerija Jūrų muziejui skyrė 20 tūkst. ruoniukų gydymui ir reabilitacijai. Tačiau pinigai jau baigia išsekti. Pasak Jūrų muziejaus direktorės Olgos Žalienės, civilizuotos šalys, tokios kaip Lenkija ar Vokietija, ruonių reabilitacijos klausimus sprendžia iš esmės.
„Šiose šalyse veikia ruonių reabilitacijos, gydymo stotys. Juk Baltijos pilkieji ruoniai yra įtraukti ir į Lietuvos raudonąją knygą, o tai reiškia, kad valstybė įsipareigoja saugoti šią nykstančią gyvūnų rūšį“, - sakė Olga Žalienė.
Mokslininkai teigia, kad keičiantis Baltijos jūros ekologinei situacijai, vis daugiau Baltijos pilkųjų ruonių pastebima pietinėje, Lietuvos pakrantėje. Juos čia traukia iš šiaurinės dalies atplaukusių žuvų tuntai. Balandžio pradžioje dar vienas nuskurdęs ruoniukas buvo pastebėtas Smiltynėje, tačiau į muziejų jis nepateko, nes nuplaukė į jūrą. Muziejininkai prašo pastebėjus pakrantėje nusilpusį ruoniuką skambinti tiesiai į muziejų,
Pernai muziejuje buvo išslaugyti šeši ruoniukai: Paspirtukas, Naglis, Smiltinukas, Palangiukas, Juodkrantė ir Preila. Visi jie grįžo atgal į Baltiją.
Pilkieji Baltijos ruoniai (Halichoerus grypus macrorhychus) – reta, nykstanti rūšis, įrašyta į Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Švedijos, Rusijos Raudonąsias knygas. Šie ruoniai Baltijos jūroje gyvena jau 10 tūkst. metų.
