Žemynai jungiasi ir daugelį milijonų metų šiaurinis tektoninės Afrikos plokštės kampas slinko po Europa. Tačiau dabar šis procesas įstrigo. Mokslininkai nurodo, jog jis galėjo pakeisti kryptį. Ši nuomonė paskelbta Europos geomokslų sąjungos (EGU) susitikime praėjusią savaitę, rašo BBC.
Jei mokslininkai teisūs, tai būtų retas ir mokslui įspūdingas reiškinys.
Šiuo metu šiaurinio tektoninės Afrikos plokštės pakraščio uolienos ties Viduržemio jūra yra prasmegusios po Eurazijos plokšte, ant kurios gyvuoja Europa. Tačiau paties Afrikos žemyno masė yra per lengva, kad sektų paskui ir taip pat pasislinktų žemyn.
„Afrika neįdubs, bet Afrika ir Europa toliau judės, taigi kas bus?“ - kėlė klausimą Rinusas Wortelis iš Utrechto universiteto.
„Atrodo įmanoma, kad [...] mes liudijame Europos slinkimosi po Afrika pradžią“, - BBC sakė jis.
Kad užpildytų šią spragą, Eurazijos plokštė pasistūmėjo į Pietus ties Viduržemio jūra - Balearų salomis, Korsika ir Sardinija. Tas pats vyksta ir Kretoje.
Kompiuterių modeliai rodo, kad galutinė proceso pasekmė gali būti plokščių pasislinkimas priešinga kryptimi nei anksčiau. Papildomi įrodymai surinkti per žemės drebėjimų stebėjimus.
Nors į plokščių susidūrimo zonų potencialą generuoti didžiulius įvykius dėmesį dar kartą atkreipė nelaimės Japonijoje, Viduržemio geologija nuo jos labai skiriasi. Vis dėlto tarp mokslininkų yra susirūpinimo, jog Europos šalys skiria mažai lėšų cunamio perspėjimo sistemai kurti.
EGU susitikime Stefano'as Tintis iš Bolonijos universiteto Italijoje nurodė, jog Europos Sąjunga cunamių tyrimams per paskutiniuosius penkerius metus skyrė 8 mln. eurų (28 mln. litų). Per tą patį laikotarpį vien Vokietija cunamio perspėjimo sistemai Indonezijoje finansuoti skyrė 55 mln. eurų (197 mln. litų), sakė S. Tintis.
„Buvo susidomėjimas iškart po [cunamio Azijoje] 2004 metais ir tada jis vėl sparčiai smuko“, - žurnalistams sakė italų mokslininkas, dar neseniai vadovavęs tarpvyriausybinei koordinacinei grupei dėl cunamių pavojaus Europoje.
„Tai itin politinis dalykas ir suburti visas šalis nares bendradarbiavimui bei finansavimui - nors sumos buvo ir labai mažos - buvo tikrai sunki užduotis“, - teigė S. Tintis.
Nors cunamius sukelti galintys žemės drebėjimai Viduržemio jūroje yra mažesni nei didžiausi, įvykstantys Ramiojo vandenyno pakraščiuose, tačiau jų stiprumas yra siekęs ir aštuonis balus - pavyzdžiui, 1303 metų drebėjimas Kretoje, kurio cunamis suniokojo Heraklioną ir Aleksandriją.
Patvirtinimas, kad Eurazijos plokštė pajudėjo po Afrika, padėtų mokslininkams kurti geresnius regiono modelius, geriau vertinti žemės drebėjimų ir cunamių riziką. Tačiau ilgi su geologija susiję laikotarpiai tai paverčia iššūkiu.
„Mes toliau stebėsime seisminį aktyvumą, kad matytume, ar jie ir toliau indikuoja plokštės slinkimąsi po Šiaurės Afrika“, - sakė R. Wortelis.
