„Tiesa, kad mūsų specialistai dirba su jo kūnu ir pašalino kailį“, - sakė Gesine Steiner, Berlyno gamtos istorijos muziejaus atstovė spaudai. - „Dar nepriėmėme sprendimo, ar jį iškimšime ir demonstruosime. Turime pasitarti su zoologijos sodu. Žinoma, kad turime daug iškimštų sodo gyvūnų.“
Ketverių metų Knutas tarptautine garsenybe tapo 2007 metais, kai zoologijos sodo darbuotojas Thomas Doerfleinas pradėjo jį, atstumtą motinos, maitinti iš buteliuko, nors tai prieštaravo taisyklėms ir rekomendacijoms.
Knutas nugaišo sekmadienio popietę priešais lankytojus. Jis iš pradžių keletą kartų apsisuko ratu, tuomet susmuko ir nuriedėjo į jo aptvare esantį vandens rezervuarą.
Berlyno zoologijos sodas lokio mirtį paaiškino „žymiais pokyčiais smegenyse“, tačiau kai kurie gyvūnų teisių aktyvistai tvirtina, jog toks negalavimas galėjo būti pasekmė streso, kilusio dėl netinkamų laikymo sąlygų.
„The Huffington Post“ rašo, kad sprendimas sukurti Knuto iškamšą gali būti suprantamas ir kaip pripažinimo ženklas, tačiau daliai žmonių idėja nepriimtina.
„Knuto iškamša įžeistų milijonų jo gerbėjų jausmus visame pasaulyje. Jis nusipelno tinkamų laidotuvių“, - zoologijos sodo užuojautų knygoje rašė vienas iš Knuto gerbėjų Horstas Krause'as.
Nuo savo gimimo pradžios baltasis lokys Berlyno zoologijos sodui uždirbo apie 7 mln. eurų (24 mln. litų).
