Artūras Vaickus, Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GAAI) vadovas, sako, kad šiame regione stirnų šiuo metu yra "tikrai daugiau" nei kiškių.

"Matant, kiek jų bėgioja laukuose, kiek nušaunama per medžioklę,- tai yra visiškai ne tie kiekiai, kurie buvo 1998 ar 2000 metais. Kiškių skaičius vis mažėjo ir pasiekė tokią ribą, kai jau kažin ar išlikusi populiacija gali atsistatyti pati", - pasakoja jis.

Kad kiškių mažėja jau "kelinti metai", pastebi ir Jonas Lažauninkas, greta Alytaus esančios Marijampolės RAAD GAAI vadovas.

Pribloškiantis skaičius tas, kad, sakykim, prieškariu Lietuvoje dešimt kartų mažesnis medžiotojų skaičius sumedžiodavo tokį kiekį kiškių, kuris dabartiniams medžiotojams yra net protu nesuvokiamas - apie 200 tūkst.
E. Tijušas

"Taip, mažėja. Tai jau, ko gera, ne visai natūralus svyravimas. Per paskutinius kelerius metus jų sumažėjo ryškiai", - kalbėjo jis.

A. Vaickus sako su Alytaus regiono medžiotojų būrelių pirmininkais jau kalbėjęsis apie tai, kad bent trejiems metams būtų galima atsisakyti kiškių medžioklės.

"Bent jau Alytaus regione. Ir tada stebėti, ar populiacija atsistato, ar ne. Jeigu ji nepradėtų atsistatinėti, tai reikėtų, nors gal pasirodytų ir nepopuliarus toks žingsnis, kai kurių saugomų plėšrių paukščių populiacijas reguliuoti", - siūlo jis.

Anot A. Vaickaus, dar mažus kiškiukus išgaudo suopiai, lingės, gandrai.

"Kai kurie plėšrieji paukščiai įrašyti į Raudonąją knygą, kai kurių joje nebeliko, bet visi jie pas mus yra nemedžiojami ir suopių, lingių dabar stebima labai daug - jų skaičius padidėjęs. Gandrų taip pat - populiacija tiek didelė, kad vienišių, neturinčių porų, vasarą paupiuose, pievose, kur vedami kiškučiai, slankioja po šešiolika ir jie zuikius renka ne prasčiau. Vienas dalykas, kai gandrų populiacija normali ir jiems galbūt užtenka varliagyvių, ir kitas - kai jų per daug", - teigė A. Vaickus.

Pasak jo, ilgainiui kyla pavojus, kad kiškių "gali ir nelikti", nes dėl plėšrūnų gausos mitybos grandinėje susidariusi "nenormali padėtis".

J. Lažauninko manymu, kiškių gali mažėti ir dėl besiplečiančių žemės ūkio plotų. "Purškia juos ten visaip, nelieka vietų, kur "pasikavoti", - svarstė gamtosaugininkas.

Tiesa, kiškių sumažėjimą kol kas yra užfiksavę ne visi Lietuvos regionai. "Pas mus iš medžiotojų kol kas nesigirdėjo nei tokių, nei tokių pastebėjimų - nei dėl gausėjimo, nei dėl retėjimo", - teigė Utenos RAAD GAAI vadovas Almantas Vaičiūnas.

Eugenijus Tijušas, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas, komentuoja, jog "medžiotojų bendras įspūdis toks pats, kaip ir miškininkų - kiškių mažiau".

Kiškių skaičius vis mažėjo ir pasiekė tokią ribą, kai jau kažin ar išlikusi populiacija gali atsistatyti pati.
A. Vaickus

"Galima tokį palyginimą padaryti. Pribloškiantis skaičius tas, kad, sakykim, prieškariu Lietuvoje dešimt kartų mažesnis medžiotojų skaičius sumedžiodavo tokį kiekį kiškių, kuris dabartiniams medžiotojams yra net protu nesuvokiamas - apie 200 tūkst. Kai mes dabar sukrapštom keletą tūkstančių, mūsų seneliai sėkmingai sumedžiodavo virš 200 tūkst. Laimikiai atspindi bendrą populiacijos būklę", - sakė jis.

Tačiau E. Tijušas mano, kad kiškių sumažėjimo priežastis galima nustatyti tik moksliniais tyrimais.

"Iš tikrųjų pastaruoju metu ne tik Lietuvoje, bet, deja, ir didelėje dalyje Europos yra stebimos kiškių retėjimo tendencijos. Dėl įvairiausių priežasčių - viena iš jų gali būti kad ir tas klimato šilimas. Kai žiemos šiltos, drėgnos, kiškiui tai nepalanku, nes kiškis - toks žvėrelis, kuriam nepatinka drėgmė. Bet mes Lietuvoje neturime patikimų, solidžių tyrimų, kurie mums pasakytų, kad vyksta taip, o ne kitaip ir kodėl tai vyksta", - sakė jis.

A. Vaickus sako, kad "pats kiškis yra graužikas, žiemą pas kažką galbūt bus neparišti sodinukai ir jis juos apgrauš, bet jis yra gyvosios gamtos dalis ir kiekvienam po saule turėtų užtekt vietos".

Miškuose kiškių medžioklės sezonas vyksta nuo lapkričio 1-osios iki sausio 31 dienos.