Gavusi šiuos duomenis, ministerija pagal gyvūnų rūšių arealo ploto ir gyvūnų skaičiaus santykį nustato sumedžiojimo kvotas.
Tačiau laukinės gyvūnijos reguliavimą niekais paverčia brakonieriai. Kasmet šalyje užfiksuojama po 5-6 tūkst. brakonieriavimo atvejų. Ko gera, tiek pat, o gal dar daugiau atvejų neužfiksuota.
Vieni brakonieriai šia veikla užsiima dėl nieko nekainuojančios mėsos, kitiems brakonieriavimas – pajamų šaltinis, na, o tretiems – tiesiog pomėgis.
Be kilpininkų ir kitokiais neleistinais būdais gaudančių gyvūnus, daugėja ginkluotų brakonierių, turinčių medžiotojų pažymėjimus. Pastarieji, sučiupti nusikaltimo vietoje ir su įkalčiais, teisinasi tuo, kad baigus medžiotojų kursus ir įsigijus medžioklinį šautuvą jų nepriima nė vienas medžiotojų klubas ar būrelis. O visi medžioklės plotai išdalyti, laisvų jau nelikę.
Keista, bet tokių laisvų medžiotojų kasmet padaugėja dviem tūkstančiais. Medžiotojų organizacijos pačios rengia medžiotojų kursus, už kuriuos susižeria nemažas sumas. Kursų kainos svyruoja nuo kelių šimtų iki tūkstančio ir daugiau litų.
Daugiausia tokių kursų surengia Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija su savo skyriais rajonuose. Ir medžiotojams visai nė motais, kad tokiu būdu jie didina brakonierių gretas.
Šiuo metu Lietuvoje yra apie 30 tūkst. asocijuotų medžiotojų. Paprastam piliečiui atrodo, kad jau ir tokio skaičiaus yra per daug. Tad ar nevertėtų AM pradėti reguliuoti medžiotojų skaičių, o ne medžiojamųjų gyvūnų populiaciją? Šį klausimą ir pateikėme mūsų respondentams.
Aplinkos apsaugos agentūros Gyvūnijos naudojimo kontrolės skyriaus vedėjas Kęstutis MOTIEKAITIS:
„Pagal medžiotojų sąvado duomenis, kasmet Lietuvoje įgyja teisę medžioti apie porą tūkstančių piliečių. Praktikuojančių, t. y. aktyvių medžiotojų yra 26 tūkst. Policijos duomenimis, medžioklės ginklus turi apie 31 tūkst. žmonių, kurie laikytini medžiotojais. Nepaisant, kad kasmet parengiama po du tūkstančius naujų, maždaug tiek pat ir atkrinta. Taigi medžiotojų skaičius beveik nekinta.
Pagal medžioklės plotus kitose ES šalyse medžiotojų skaičius yra didesnis negu Lietuvoje. Daugiausia mūsų medžiotojai sumedžioja šernų, kurių skaičius auga. Jeigu prieš ketverius metus jų sumedžiota 18 tūkst., tai per 2009–2010 metų medžioklės sezoną (iki š. m. balandžio 1 d.) – beveik 42 tūkst.
Gausėja ir kitos gyvūnijos rūšys. Vis daugiau sumedžiojama elnių, stirnų, bebrų. Nemanau, kad kiltų problema, jeigu būtų ir didesnis medžiotojų skaičius. O gal būtų net geriau, nes ateitų jaunų, kultūringesnių, drausmingesnių medžiotojų. Nuo liepos 1 d. medžiotojų egzamino teorinių žinių tikrinimas vyksta kompiuteriu. Apskričių egzaminų komisijų jau nėra. Būsimasis medžiotojas atsakinėja į klausimus kompiuteriu. Svarbiausia teisingai atsakyti į 20 klausimų saugaus elgesio medžioklėje tema.
Jeigu egzaminuojamasis neišlaiko šios dalies, jam neleidžiama tęsti egzamino, atsakinėti dar į 80 teorinių dalykų klausimų. Išlaikius teorijos egzaminus, laikomas šaudymo egzaminas. Po sėkmingai išlaikytų egzaminų metus reikia stažuotis kuriame nors medžiotojų klube. Nenorėčiau sutikti, kad parengtų naujų medžiotojų vengia klubai ar būreliai. Šalyje yra 840 būrelių bei klubų ir 917 medžioklės plotų vienetų.
Todėl nėra problemos, kur medžioti. Negalima sakyti, kad jei ne būrelio ar klubo narys, tai jis potencialus brakonierius. O brakonieriavimas, mano nuomone, tai šiurkštus pažeidimas, kai gyvūnai gaudomi kilpomis, medžiojami naktimis iš automobilių naudojant prožektorius ir panašiai. Kasmet užfiksuojama 5-6 tūkst. taisyklių pažeidimo atvejų, iš šio skaičiaus 700 medžioklės, kiti – žvejybos taisyklių pažeidimai. Per pastaruosius dešimt metų pažeidimų kreivė svyruoja tarp 500–700. Daugiau nei 60 proc. pažeidimų tenka patiems medžiotojams.“
Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Algis GAIŽUTIS:
„Manau, kad medžiotojų galėtų būti tiek, kiek Lietuvoje yra gyventojų, nes vienas kitam netrukdo. Na, o medžioklės taisyklių pažeidimų vis dar pasitaiko dėl medžiotojų kultūros ir medžioklių organizavimo.
Geresnio elgesio niekada nebus per daug. LMŽD yra gavusi miško ir žemės savininkų nusiskundimų dėl medžiotojų nesiskaitymo su jais. Pasitaiko atvejų, kai medžiotojai nušauna šunį arba išveja savininką iš jo valdų. Norėtųsi, kad medžiotojai draugiškai sugyventų su miško savininkais, o ne kurtų dirbtinę priešpriešą.
Tačiau svarbus kitas klausimas, kad parengti medžiotojai neturi kur medžioti. Kiek teko girdėti, eiliniam medžiotojui patekti į komercinius medžioklės plotus yra labai sudėtinga, nes jie skirti kitiems tikslams, tarp kurių net ir lobizmui.“
Lietuvos žaliųjų judėjimo vadovas Rimantas BRAZIULIS:
„Dabar į medžioklę labai įtraukiama jaunoji karta. Manyčiau, kad iš dalies tai susiję su tarybiniu palikimu: tėvas medžioja, tai būtinai ir sūnus jau nuo 18 metų pradeda medžioti. Patys medžiotojai teigia, kad į medžiotojus ateina vis žiauresni žmonės, kuriems visiškai nerūpi nei medžioklės kultūra, nei tradicijos, jiems svarbu nušauti. Tai jeigu tokiais tempais, kasmet po du tūkstančius, didės medžiotojų skaičius, tai, manau, jie ne tik žvėris iššaudys, bet ir karves, ir žmones.
Apskritai tas medžiotojų skaičiaus didinimas, sakyčiau, yra nekultūringos valstybės požymis. Medžiotojų gausinimas, manau, baisia lazda atsisuks prieš mus.“
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) pirmininko pavaduotojas Eugenijus TIJUŠAS:
„Lietuvoje medžiotojų procentas yra vienas mažiausių Europoje. Tapti medžiotoju – brangus malonumas. Jeigu žmogus ryžtasi tokioms išlaidoms, po to negauna galimybės realizuoti šio pomėgio, tai anksčiau ar vėliau tas siekis tapti medžiotoju sumažės. Sovietmečiu medžiotojų skaičius buvo nustatomas pagal medžioklės plotus.
Lietuvai rekomenduota turėti 17–18 tūkst. medžiotojų. Dabar medžiotojų yra dvigubai daugiau, bet ir medžiojamųjų gyvūnų taip pat padvigubėjo. Taigi medžiotojų padaugėjimas žvėrių skaičiaus nesumažino. Ir mūsų medžioklėje yra dar neišnaudotų nišų. Vyresnės kartos medžiotojams medžioklė asocijuojasi su šernų medžiokle. O medžiojamųjų gyvūnų sąrašuose – ne vien šernai. Taigi yra daug neartų dirvonų. Paukščių medžioklė pas mus merdi, kai Europoje ji yra labai populiari.
Vienareikšmiai atsakyti į klausimą, ar ne per daug medžiotojų, negalima. Medžiotojų skaičių lemia aplinkybės: galimybė medžioti, kaina, medžioklės išlaidos ir pan. Medžiotojais tampa turtingi žmonės, galintys prisidėti prie būrelio ne tik savo veikla, bet ir lėšomis. Pasakymas, kad būreliai naujokų nepriima, neatitinka tikrovės. Yra daugybė būrelių, kuriuose naujieji medžiotojai stažavosi.“
Kauno r. ūkininkas Juozas STALIŪNAS:
„Medžiotojų daug. Bet jeigu jie laikytųsi įstatymų ir medžioklės taisyklių, tai niekada nebūtų perdaug. Mano situacija yra labai sudėtinga, nes laukai ribojasi su komerciniais medžioklės plotais, kuriuose plėtojama elnių banda. Tai tiesiog zoologijos sodas. Bet aš neturiu tiesioginių ryšių su konkrečiu medžiotojų būreliu.“
Lietuvos medžiotojų sąjungos „Gamta“ Alytaus skyriaus vadovo pavaduotojas Romualdas MARCINKEVIČIUS:
„Mano nuomone, dabartinis medžiotojų skaičius tokiai mažai šaliai kaip Lietuva yra pernelyg didelis. Beatodairiškas medžiotojų rengimas – tai tik pinigų plovimas. Bet nuo liepos 1 d. šis šaltinis jau užsidarė, nes egzaminuoja ne komisijos, o kompiuteris. Kursų kainos įvairios.
Pavyzdžiui, mūsų medžiotojų sąjunga „Gamta“ pernai medžiotojus rengė už 300 litų. Kursų lektoriai yra kvalifikuoti, turi CIC kategoriją arba yra vyresnieji medžiotojai-trofėjų ekspertai. Kursų trukmė – 72 akademinės valandos. Išklausius visą kursą išduodamas pažymėjimas, leidžiantis laikyti egzaminą. Kaip jie tą kursą įsisavino, kiekvieno klausytojo reikalas. Na, o dėl galimybių naujokams medžioti, manau, reikėtų, kad tie klubai ar būreliai, kuriuose stažavosi jaunasis medžiotojas, turėtų jį priimti savo nariu. Tokia tvarka buvo anksčiau. Medžiotojui turėdavo tekti ne mažiau kaip 300 ha medžioklės ploto.“
