Šešiasdešimt kartų per pastaruosius trejus metus. Tiek sykių Kauno regiono gamtos inspektoriams už pažeidimus yra įkliuvęs vienas vandenų brakonierius. Keletas kitų – po dvidešimt, trisdešimt, keturiasdešimt sykių. Vienam iš šių pažeidėjų – per penkiasdešimt, kitų amžius sukasi apie keturiasdešimt metų.
„Dar yra jaunesnių su panašiai, bet mažiau pažeidimų, jie dar tik pradėjo savo darbą“, - sako Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (GAAI) viršininkas Alvydas Glinskis.
Kitų Lietuvos regionų inspektoriai skaičiuoja, jog jiems tas pats vandenų brakonierius į rankas pakliūva po tris, penkis, septynis, dešimt kartų.
„Yra toks kontingentas žmonių, kurie sulaikyti po aštuonis ar dešimt kartų. Tikrai tokie dažnoki atvejai. Būna, per du ar tris mėnesius sulaikomas du ar tris kartus“, - aiškino Utenos RAAD GAAI vyresnysis specialistas Edvardas Kriugiškis.
Iš viso tokie pakartotiniai nusižengimai, skirtingų regionų gamtos inspektorių skaičiavimu, sudaro nuo 5 iki 15 proc. užfiksuojamų.
Žuvį kepa, parduoda ir maino
Vilniaus RAAD GAAI vadovas Sigitas Mikėnas akcentuoja, kad „šiurkščių, piktybiškų“ žvejybos taisyklių pažeidimų pastebimai pagausėjo tiksliai nuo ekonominio nuosmukio pradžios 2008 metų pabaigoje. „Išryškėjo socialinė atskirtis“, - aiškina S. Mikėnas.
„Gyvent reikia – pagrindinis toks pasiteisinimas. Gal vienas ir tikrai tą žuvį kažkiek valgo ar parduoda, pinigą daro, o kitam išgert reikia – ką sugavo, kaime į „bambalį“ alaus išmainys“, - komentuoja E. Kriugiškis.
Šiaulių regiono gamtosaugininkų vadovo Algimanto Lacio teigimu, situacija galėtų keistis tik atsigaunant bendrai ekonominei padėčiai Lietuvoje. „Jeigu darbų būtų – žmonės gal ir dirbtų“, - aiškina jis. Tačiau kiti pareigūnai nurodo, jog ilgainiui užkietėję pažeidėjai savo veiklą visiškai prilygina darbui ar tiesiog laiko gyvenimo būdu. „Kartą buvo taip ir pasakyta, kad mūsų darbas jį gaudyt, o jo darbas – tinklus statyti, todėl jis tai ir daro, ir darys“, - iliustruoja S. Mikėnas.
Žuvinto rezervato, kur vis pasitaiko brakonieriavimo atvejų, biosferos direkcijos vadovas Arūnas Pranaitis pasakoja, kad dalis brakonierių įpranta dirbti „pramoniniu būdu“.
„Taip, gegužę traukėme beveik pusantro kilometro tinklų. Pas mus nėra labai daug tos žuvies, bet kažkodėl taip įsivaizduoja ir vos ne pramoniniu būdu traukia. Jie ir kituose ežeruose taip pat daro“, - kalbėjo jis.
Tinklų megzti nemoka, bet prasimano
„Pernai tinklas kainavo 25, šiemet – 40 litų, su krize kaina pakilo, bet vis tiek apsirūpina. Randa jų pirkti turguje, pigesnių atsigabena iš Baltarusijos“, - pasakojo Alytaus RAAD GAAI viršininkas Artūras Vaickus. Anot jo, inspektoriai taip pat yra nubaudę žmogų, kuris siūlė tinklus internetu, o vėliau atgabeno į pageidaujamą vietą.
A. Lacys lygina, jog „medžioklėje ginklai kainuoja, brangūs yra, prarasti per konfiskaciją būtų labai didelis nuostolis, todėl žmonės drausminasi. O tinklai – labai pigūs, pakeičiami“.
Baudų nemoka, bet kalėjimo pabūgtų
Anot gamtosaugininkų, Lietuvoje pakartotinių to paties asmens brakonieriavimo atvejų medžiojant - reta.„Piktybiškų medžioklės pažeidimų nėra daug, nėra kad kartotųsi“, - vienu balsu su kitų regionų gamtosaugininkais situaciją apibendrino Klaipėdos RAAD GAAI vedėjas Vitalis Marozas.
A. Lacys pabrėžia, jog nelegalius gyvūnų medžiotojus drausminti padeda ir tai, jog miškų plotai paskirstyti tikriesiems medžiotojams, šie juos atidžiai prižiūri, surenka pasitaikančias pastatytas kilpas. Tuo metu patys gamtosaugininkai, anot A. Vaickaus, „negali apšokt visų ežerų ir upių“. „Žmonės tuo kol kas naudojasi. Mūsų atveju keturi pareigūnai kontroliuoja keturis rajonus“, - aiškino jis.
Pakartotinis sulaikymas nuo pirmojo skiriasi tuo, kad skaičiuojama bauda viršija vidurkį (450 litų). Jei brakonierius jau buvo sulaikytas pareigūnų, bet nuo jo pražangos praėjo daugiau nei vieni metai, naujas nusižengimas vėl traktuojamas kaip pirmasis.
Anot gamtosaugininkų, nuolatos sulaikomi pažeidėjai dažnai neturi nei oficialių pajamų, nei turto, tad iš karto praneša neapmokėsiantys nei paskirtų baudų, nei gamtai padarytos žalos. „Man vienodai, kiek tu čia skirsi, aš vis tiek nemokėsiu“, - panašius pokalbius atpasakoja Panevėžio regiono gamtos inspektorių viršininkas Albertas Mikašauskas. Galiausiai bent dalį sumos tokiems pažeidėjams tenka pakeisti viešaisiais darbais ar administraciniu areštu.
„Baudos gal ir nemažos, bet, sakykime, Lenkijoje tinklautojams gali grėsti lasvės atėmimas. Padarytų taip pas mus ir skirtų pusantrų metų – kad ir lygtinai – per šitą laikotarpį jis net tinklų pusėn nenorėtų pažiūrėt“, - siūlo A. Vaickus.
Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė gresia už brakonieriavimą gyvybę vandenyje mušant elektra. Tokių atvejų, anot gamtosaugininkų, pastaruoju metu pasitaiko vienas kitas.
Moterų - reta
Dažniausiai brakonieriais tampa suaugę vyrai. Gamtosaugininkai prisiminė tik keletą atvejų, kai teko sulaikyti moterį ar paauglį – šie buvo paimti valčiai irkluoti.
Reti, pareigūnų teigimu, ir atvejai, kai brakonieriaujantys sulaikomi medžiotojo ar žvejo bilietą turintys asmenys.
„Būna, bet nelabai dažni atvejai. Išlenda po vieną kitą per metus. Su tokiom bylom dažniausiai neapsieinam be teismų“, - nurodė A. Mikašauskas.
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas savo ruožtu tvirtina, kad esą pažeidimai medžiotojams dažnai fiksuojami „dėl labai formalių priežasčių“, tačiau „jei tikrai sugaunamas brakonieriaujantis, padaręs žalą gamtai, toks medžiotojas pasmerkiamas“.
„Kai kurie, kai pakliūna, bando aiškinti, kad tai dėl materialinių salygų, bet, kaip čia švelniau pasakius - ar gali ką nors logiško pasakyti vagis? Kodėl jis vagia?“ - kalbėjo E. Tijušas.
