Pasikeitė medžioklių įpročiai
Į laukus su kuprinėmis ant pečių ir šautuvais per petį pėsčiomis išeidavo šimtai medžiotojų ir be jokių automobilių per dieną šaulių grandinės rikiuotėse nukeliaudavo dešimtis kilometrų. O vakare kiekvienas su laimikiu, nors ir pavargęs, laimingas grįždavo namo. Tie laimikiai – zuikiai būdavo gražiai į kuprines sudėti, paliekant lauke kyšoti tik galvas. Kas sumedžiodavo lapę, jos uodegą šalia zuikių galvų iš kuprinės iškišdavo.
Gražu būdavo žiūrėti, kai vyrai, grandine laukus šukavę, būriu sueidavo: ir klausinėti nereikėdavo, kas kiek sumedžiojo – pasižiūrėjus į kuprines viskas aišku. Dabar pėsčiomis daug vaikščioti netgi medžiotojai nemėgsta. Į zuikių medžiokles važiuoja automobiliais. Prašukuoja lauką grandine ar „katilą“ suriečia ir vėl į mašinas, kad pervažiuotų į kitą plotą. Dabar šauliai nenaudoja ir kuprinių: nupyškina žvairį ir tempia rankoje. Kai prireikia šauti į kitą, pirmąjį meta žemėn ir griebiasi šautuvo. Kai nešasi du sumedžiotus, užimtos abi rankos ir šaudyti iš viso sudėtinga.
Buvo daug draudimų
O zuikių medžioklės reguliavimas – klasikinis pavyzdys, kaip biurokratų raštais, įsakymais, draudimais ir apribojimais žvėrių pagausinti neįmanoma. Per mano pusės amžiaus medžioklės laikotarpį kokių tik nebuvo sugalvota draudimų dėl zuikių medžioklių. Ilgaausių medžioklės sezonas per tą pusšimtį metų beveik nesikeitė, tačiau sezono metu prigalvota įvairiausių apribojimų. Medžiojom zuikius tik šeštadieniais, po to buvo nustatytos 3 konkrečios medžioklės dienos. Trumpai leista per visą sezoną medžioti be jokių ribojimų nors ir kasdien.
O kiškių vis mažėja
Tačiau visi tie draudimai nepadėjo gausėti zuikių populiacijai. Kiek pasvyruodama aukštyn ar žemyn striukauodegių gausa vis mažėja. Vietoj beprasmiškų draudimų ir apribojimų (medžiotojų kolektyvai ir patys geba tausoti medžiojamąją fauną) geriau būtų atliekami išsamūs tyrimai nustatant pilkųjų kiškių populiacijos gausos mažėjimo priežastis. Medžiotojų nuomone, šiuo metu kiškių gausos mažėjimui įtakos turi nemažai priežasčių, kurių panaikinti medžiotojai negali: ženklus kranklių skaičiaus padidėjimas, uždraudus jų medžioklę; draudimas medžioklės plotuose naikinti valkataujančius šunis ir kates (šaudant); baltųjų gandrų ir suopių gausa; dalyje Lietuvos įsigalėję piktžolynų „monokultūros“. Tačiau medžiotojai gali ir privalo mažinti lapių bei mangutų gausą. Ar zuikių populiacijos gausos mažėjimui turi įtakos kokios nors ligos, medžiotojams nustatyti sunku.
Neverta trumpinti kanopinių žvėrių medžioklių
Atrodo, taip neseniai prasidėjo didžiųjų medžioklių metas, o su kai kuriais žvėrimis jau sudaromos taikos sutartys. Tauriųjų elnių patinai nemedžiojami jau nuo spalio 15 d., stirninų medžioklės sezonas pasibaigia lapkričio 1 d., o visų briedžių, danielių patinų bei kurapkų medžioklės tęsis iki lapkričio 15 d. Tačiau briedžių patelių ir jauniklių iki vienerių metų amžiaus medžiokles būtų tikslinga pratęsti iki gruodžio 31 d., šių žvėrių medžioklės trukmę suvienodinant su tauriųjų elnių, danielių bei stirnų patelių ir jauniklių medžioklės sezonu.
Briedžių medžioklės, kaip ir visų kitų elninių žvėrių, reguliuojamos licencijomis, tad nėra tikslo trumpinti jų medžioklės sezono terminų. Briedžiai į savo žiemos ganyklas – stambesnių miško masyvų pušų jaunuolynus, kur jie daro pastebimą žalą miškui, susirenka tik prieš žiemą, tad geriau šiuos žvėris sumedžioti jų „nusikaltimo“ vietose.
