Dauguma sparnuočių ir roplių jau užsakyti. Maži žalčiukai, madagaskaro driežai, chameleonas išvažiuos į Kauną – juos auginti panoro Jaunimo klubas.
Čiauškančiomis papūgėlėmis rūpintis pageidauja papūgų veislyną turintis Ukmergės zoologijos centras, keletą pitonų ir šešis papūgiukus jau išsivežė Kaišiadorių gamtininkai. Kelis egzotiškus driežus panoro įsigyti ne vieną A.Slučkos gyvajame kampelyje gimusį roplį auginanti panevėžietė gydytoja. Aistros mokykloje užvirusios dėl žiurkėno – gražuolį graužiką savo namuose priglausti pageidauja ne vienas pradinukas.
Pas naujus šeimininkus užsakytieji gyvūnai iš švietimo įstaigos dar neiškeliavę tik todėl, kad A.Slučka Kauno ortopedijos klinikai pažadėjęs lapkritį juos nuvežti parodyti neįgaliems vaikams.
Raguviškis su savo augintiniais į medikų organizuojamus renginius kviečiamas nebe pirmą kartą.
„Esame vaikams nuvežę pitoną, žalčių, vėžlių, chameleoną, agamas. Iš neįgaliųjų vežimėlių nepasikeliantys, be kojyčių, iškraipytais kaulais vaikai taip žiūri į tuos gyvenime nematytus gyvūnus, kad pamiršta savo ligas“, – pasakoja A.Slučka.
Niekas dar neužsisakęs narveliuose pūpsančių milžiniškų rupūžių, šoklių žalių medvarlių. Tačiau bene labiausiai gamtininkui galvą skauda dėl albinosinio pitono ir paragvajaus anakondos – kol kas neatsirado, kas norėtų po savo pastoge priglausti ne kiekvienam mielai atrodančius gyvūnus.
„Bėda, kad jie per stambūs namuose laikyti. Bet kainą numušiu ir, manau, atsiras, kas ir juos paims. Dauguma gyvūnų čia atsiradę, yra net veteranų, vėžliai jau 20 metų Raguvoje skaičiuoja. Jie – mano širdis, mano hobis“, – teigia A.Slučka.
Iš gyvūnų nepraturtės
Išpardavęs augintinius pedagogas skaičiuoja patirsiantis nemenkų nuostolių. Prieš šešerius metus už 120 litų pirktą driežiuką dabar pedagogas parduoda gerokai pigiau, už pitoniuką gamtininkas užsiprašė vos 30 litų. Už papūgą, parduotuvėje kainuojančią 120 litus, mokytojas pageidauja 50 litų. Pusvelčiui A.Slučka atiduoda ir agamas, nors interneto skelbimuose toks gyvūnas įkainojamas 300 litų.
„Kas man tiek duos? Žmonėms iš toliau vien kelionė į Raguvą 100 litų kainuoja. Suvokiu, kad negaliu tiek prašyti. Kai kuriems atrodo, kad išparduosiu ir keliais tūkstančiais litų praturtėsiu. O kiek dešimčių tūkstančių litų aš į gyvąjį kampelį sudėjau? Pinigų gyvūnams neskaičiavau“, – tvirtina A.Slučka.
Brangiausiai gamtininkas įkainojęs du didelius, šeimininkų dar laukiančius pitonus – už abu prašo 700 litų, nors pats prieš dvylika metų už vieną tokį gyvūną sumokėjęs 300 litų.
„Kauniškiui nugaišo patinas. Jei parduočiau vieną, žmogus sutiktų man ir daugiau sumokėti. Bet man reikia, kad abu paimtų“, – kompromisų ieško A.Slučka.
Kaip tikina ilgametis mokytojas, užsidirbti iš gyvūnų jam nerūpi. Svarbiausia, kad jie patektų į geras rankas.
Pensininkui vietos neliko
Daugiau nei prieš tris dešimtis metų A.Slučkos įkurto Panevėžio rajoną garsinusio unikalaus gyvojo kampelio po mokyklos stogu turi nelikti iki lapkričio 25-osios. Atsisakyti tiek metų veistų, augintų, prižiūrėtų, iš savo kišenės išlaikytų gyvūnų mokytojas ryžosi po to, kai mokyklos vadovybė jį išleido į pensiją.
„Gyvajame kampelyje vesdavau pamokas, o kai jų nebegavau, nebeliko prasmės ir gyvūnus auginti“, – mano A.Slučka.
Žinia, kad Raguvos mokykloje naikinamas gyvasis kampelis, pasak A.Slučkos, nepaliko abejingų ne tik kiekvieną pertrauką pas gyvūnus skubančių mokinių, bet ir šalies gamtininkų.
„Skambino garsi gyvūnų gydytoja iš Kauno, sako, duok mokyklos direktorės kontaktus, ir baigta. Tik paprašiau, kad būtų gera ir nesikištų. Kam man tos intrigos ir pykčiai su mokykla? Direktorė dirba savo darbą – jei jai pasakyta atsikratyti pensininkų, ji taip ir daro. Suprantu, kad daug jaunų žmonių yra be darbo“, – nuoskaudą užgniaužia Raguvos mokyklos savotišku simboliu virtęs ilgametis pedagogas.
