“Tūkstančius metų mūsų protėviams aisčiams jūra buvo motulė - ramybės, stiprybės ir dvasios šaltinis. Šiandieniniame materialistiniame pasaulyje net ir jūra tapo vartotojiško požiūrio objektu, priemone ekonominių interesų ir politinių konfliktų lauku.
To pasekmė - mūsų gintarinė Baltija šiandien yra labiausiai užteršta jūra planetoje, o visai neseniai jos dugnu pradėtas tiesti dujotiekis, kuris taps didžiausia povandenine statyba pasaulyje. Liūdni rekordai, telpantys mažytėje Baltijoje. Tačiau, kai matai vaikus, žaidžiančius prie jūros, jų akyse degantį pirmapradį džiaugsmą ir tyrumą, supranti, kad jie dar jaučia ypatingą ryšį su jūra, girdi ką ji jiems ošia. Aisčių dvasia tarsi grįžta per mūsų vaikus ir prašo išsaugoti Baltijos jūrą gyvą ateities kartoms”, - teigia akcijos autorė Liepa Rimkevičienė, kartu su gyva.lt, organizuojanti šią akciją.
Akcijoje dalyvavo daugiau nei 300 vaikų iš Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Plungės mokyklų. Vaikus pasveikino vaikų rašytojas Vytautas V. Landsbergis, Nidos mokyklos direktorė Rūta Žeimienė, europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė, Neringos meras Vigantas Giedraitis ir Neringos parapijos klebonas Rimvydas Adomavičius.
Klebonas kartu su vaikais palaimino Baltijos jūrą malda ir giesmėmis, iš savo nuoširdžių vaikiškų širdžių jie siuntė jūrai meilės spindulius, linkėjo, kad ji pasveiktų ir išsivalytų. Sustoję prie jūros jie užsikimšo ausis, užsidengė akis ir užgniaužė savo balsą, parodydami kaip elgiasi suaugusieji niokodami ir leisdami kitiems niokoti Baltijos jūrą. Susikibę rankomis vaikai klausėsi jūros balso ir savo šypsenomis saugojo Baltiją nuo ją niokojančių jėgų.
Vėliau vaikai leido aitvarus, tarp jų ir milžinišką šešiasdešimties metrų ilgio žalčio Žilvino aitvarą, kuris simbolizavo gyvybės grįžimą į jūrą, destruktyvių procesų sustabdymą ir jūros atsigavimą. Skambant specialiai šiai akcijai parinktai radijo stoties Neringa.fm muzikai, vaikai vaikščiojo slėpiningais labirinto takeliais, kuriuose akmenukų ir šakelių forma palikdavo savo palinkėjimus jūrai ir svajones apie švarią Baltijos jūrą, prie kurios jie galėtų jaustis saugūs ir sveiki. Šia akcija jaunoji karta išreiškė ekologinį jautrumą ir atsakomybę už aplinką, kurioje gyvename.
Skeptikai teigė esą vaikai dar nėra tokie sąmoningi, kad suprastų ir rūpintųsi ekologinėmis Lietuvos problemomis. Vaikų rašytojo Vytauto V. Landsbergio nuomone, už dešimties metų šie vaikai stos prie valstybės vairo. Kuo anksčiau jie pasijus atsakingi už savo kraštą ir jo ateitį, tuo geriau. „Juk turi užaugti idealistų karta, kuri paskui save pakels ir visą Lietuvą. Nederėtų stumti vaikus šonan nuo nūdienės Lietuvos problemų. O ekologija – itin rimtas ir atsakingas iššūkis visam pasauliui, kurio dabartiniai mūsų politikai dažnai neįstengia rimtai ir sąžiningai atlikti“ – teigė vaikų rašytojas vakare su vaikais kūręs laimingą pasakos „Eglė – Žalčių karalienė“ pabaigą.
“Pasakose yra užkoduota daug išminties, kuri yra perduodama iš kartos į kartą. Neretai pasakos yra pakeičiamos siekiant pavergti tautas. Pasakos, kurios baigiasi nelaimingai formuoja pasyvų požiūrį, todėl labai svarbu atkurti originalią pasakos struktūrą, kuri formuotų vaikų sąmonę atsakomybei ir aktyvumui. Vaikų sukurtoji pasakos „Eglė – Žalčių karalienė“ pabaigos versija baigėsi laimingai. Po Žilvino užkapojimo, pasigedę savo kunigaikščio, iš jūros ėmė lįsti įniršę žalčiai.
Jie pagrasino sunaikinti visą brolių giminę, nužudžiusią jų valdovą, bet broliai išprašė galimybės pasitaisyti. Jie Žilvino krauju sutepė sukapoto milžino kūną ir šis atsigavo. Tuo pat krauju buvo atgaivinta ir Eglė su vaikais – jie pasitraukė atgal į savo gintaro karalystę Baltijos gelmėse, pažadėję sugrįžt tada, kai žmonės taps geri, draugiški ir ims saugoti šventą Baltijos jūrą. “- įspūdžiais dalinosi Vytautas V. Landsbergis.
Remiantis 2008 m. liepos 8 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl dujotiekio, planuojamo tiesti iš Rusijos į Vokietiją per Baltijos jūrą poveikio aplinkai, Baltijos jūra yra vienas labiausiai užterštų vandens telkinių pasaulyje. Dėl žmonių ūkinės veiklos smarkiai padidėjo azoto ir fosforo kiekis jūroje. Lyginant su 1900 metais, pakrantės vandenys žydi 30-40 kartų dažniau.
Dėl šių procesų masiškai dūsta žuvys bei kiti vandens organizmai, žmonėms kyla pavojus užsikrėsti įvariomis ligomis. Mūsų jūrą žudo ne tik toksiniai chemikalai, naudojami žemės ūkyje ir buityje, didėjantys vandens transporto srautai, bet ir į jos dugną įsirėžę naftos gręžiniai bei jau pradėtas tiesti Nord Stream dujotiekis, kurio kelyje guli apie 100 tūkst. tonų nesprogusios Antrojo pasaulinio karo amunicijos. Esama susirūpinimo, jog net ir vieno sprogmens detonacijos gali pakakti sukelti didžiulę ekologinę katastrofą.
