Ką tuomet, kai Lietuvą siaubęs škvalas vartė ir laužė medžius, prognozavo sinoptikai?
Sinoptikai tuomet prognozavo perkūniją ir aukštą temperatūrą. Bet dažnai žmonės mūsų prognozių neišgirsta. Klauso, bet neišgirsta. Aš ir pati prognozės pradžią girdžiu, o paskui mintys kažkur nuklysta ir neįsiklausai, ką sako diktorius ar sinoptikas. Prognozė tąkart buvo pateikta, tačiau škvalas yra lokalus reiškinys. Mes kol kas negalime pasakyti, kuriame kaime ar mieste jis labiausiai siautės. Todėl ir sakome: galimas škvalas, bet niekada nė vienas sinoptikas tiksliai nepasakys, kurioje vietoje jis praslinks.
Gyventojai piktinosi, kad prieš šią gamtos stichiją jie esą nebuvo tinkamai apie tai informuoti, todėl ir škvalo pasekmės daug liūdnesnės nei galėjo būti. Ar jie teisūs?
Ką reikėtų daryti ir ko nedaryti per audrą, škvalą?
Manyčiau, kad šiuo atveju reikėtų prisiminti tai, ko griebdavosi mūsų senoliai. Jie puikiai žinojo, kad siaučiant gamtos stichijoms negalima slėptis po medžiu ir kūrenti krosnies, reikia uždaryti visas sklendes, nesimaudyti, anūkams neleisti lakstyti po lauką.
Aš pati dar prisimenu, kaip mano velionė močiutė anūkus per audrą susodindavo į krūvą ir sakydavo: būkite pasiruošę, nes gali reikėti bėgti.
Kaip susidaro tokie škvalai, kokie šiemet siaubė Lietuvą?
Visas gamtos stichijas lemia radikalūs temperatūros skirtumai. Kai susidaro temperatūrų skirtumas tarp žemės paviršiaus ir oro, formuojasi vadinamieji konvekciniai procesai. Į viršų kylantis šiltas oras susiduria su šalto oro srautu, ir jie „susipyksta“, o tada blogo oro jau neišvengsi.
Škvalas jūsų kieme gali praūžti ir esant dideliems temperatūrų skirtumams, tarkime, dėl labai įkaitusio jūsų namo stogo. Lemia ir jūsų gyvenamoji vieta: prie ežero, kūdros, miško. O gal šalia yra dirbami laukai, kurių dirvos įšilimas skirtingas. Visos šios aplinkybės turi įtakos formuojantis škvalui ir tam, kuriose vietose jis praūš.
Liepa šiemet vargino Lietuvą labai didele kaitra. Kodėl?
Ekstremalių situacijų pas mus vis daugėja. Beveik du mėnesius virš Rusijos buvo labai aukštas slėgis, nuo Atlanto negalėjo prasiveržti vėsesnio oro masės, todėl Lietuvą kamavo dideli karščiai.
Per visus mūsų stebėjimus tokios aukštos vidutinės temperatūros liepą nėra buvę. Šiemet vidutinė liepos temperatūra buvo aukštesnė net 5 laipsniais. Oro temperatūra siekė 34–35 laipsnius, o vidutinė temperatūra (įvertinus dienos ir nakties temperatūrą) buvo 21,5 (paprastai būna 16 laipsnių). Tiesa, šįmet liepos temperatūros rekordas nebuvo pagerintas. 1994 metų liepą termometrai buvo pakilę net iki 37,5 laipsnio. Tuomet buvo labai sausa, o šią liepą ir nulijo.
Ar praverčia senolių išmintis prognozuojant orą?
Mūsų senoliai buvo ir teisūs, ir neteisūs. Vienas sakydavo vienaip, kitas – priešingai. Ir vienas visuomet pataikydavo! O juk tuomet net televizorių nebuvo, ne visi žinodavo, kas vyksta netgi gretimame kaime. Jeigu ir dabar senoliai prognozuotų pagal dangaus spalvą, debesų formas, kitus būdingus požymius, tai savo vietovei jie galėtų gana tiksliai nusakyti orą. Tačiau visur yra paklaida, ją reikia įvertinti ir žvelgiant į sinoptikų pranešimus, ir klausantis senolių prognozių.
Dabar visi nori žinoti ne tik, kokie orai bus artimiausią savaitę, mėnesį, bet ir koks bus ruduo, žiema. Ką tokiems smalsuoliams atsakytumėte?
Pasiremčiau savo kolega klimatologu iš Rusijos. Jis yra pasakęs: „Ilgalaikės prognozės – tai chiromantija.“ Jos, aišku, sudaromos, tačiau tai yra scenarijai, kaip galėtų būti, nes neįmanoma gamtoje įvertinti visko, kas gali įvykti. Juk niekas negali pasakyti, kad žiemą, tarkim, neįvyks kokia nors katastrofa ar kitas kataklizmas ir į atmosferą nepateks daug dulkių. O visa tai lemia orus.
Dabar apie rudenį tiksliau prognozuoti dar sunku, ką jau kalbėti apie žiemą. Tai būtų labai nekonkretu ir nedalykiška.
Lietuviai mėgsta peikti sinoptikus. Bet netgi NASA (JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracija), kuri atsakinga už kosmoso tyrimo programas ir pasitelkia moderniausią techniką, suklysta prognozuodama orus. Ar nors kartą jų kosminis laivas, iš anksto įvertinus meteorologines prognozes, pakilo laiku? Ne, nes gamta pateikia staigmenų, ir neįmanoma sukurti tokio modelio, kad, tarkime, tokia programa įvertintų viską, kas vyksta tuo metu gamtoje.
Pasaulyje pastebimas klimato atšilimas. Kokios jo pasekmės? Ko galima tikėtis Lietuvoje?
Lietuvoje jau nuo praeito amžiaus septinto dešimtmečio pastebimas metinės vidutinės temperatūros didėjimas. Štai ir šios vasaros orai – taip pat klimato atšilimo pasekmė. Lietuvoje dėl klimato atšilimo jau galima pamatyti ir naujų neregėtų augalų paplitimą, atsiranda naujų gyvių. Erkės jau persikėlė iš miškų į parkus, individualių namų kiemus. Temperatūrų didėjimas, jų ekstremalus svyravimas – štai nuo ko mums sunkiai seksis atsiginti.
Ar iš tiesų Lietuvoje tokie prasti orai, kaip kad žmonės linkę skųstis?
Štai liepą vieną dieną palynojo, tai iškart manęs viena žurnalistė ir klausė, ar jau vasara baigėsi. Sunku ir pasakyti, kodėl mes linkę daryti tokias skubotas išvadas.
Aš visada žmonėms sakau – nesipykite su orais, nes jų pakeisti negalite. Priimkite juos tokius, kokie yra. Jeigu jūsų nuotaika gera, jos nesugadins nei lietus, nei prastas oras. Galų gale pašokinėkite per balas nulijus ir taps linksmiau. Yra žmonių, kuriems blogai ir kai saulė šviečia, ir kai lyja. O šiaip žmonės visame pasaulyje piktinasi tuo, ko negali pakeisti.
Nepamirškite, kad oras yra jūsų pagalbininkas, geriausias jūsų ligų diagnozuotojas. Nenumokite į tai ranka. Jeigu, tarkime, keičiantis orams jums kur nors skauda, tai ženklas, kad reikia susirūpinti sveikata.
