Kai kuriose Arkties dalyse vidutinis baltosios lokės svoris siekia vos 225 kg – tai 25 procentais mažiau nei prieš du dešimtmečius. Kas vyksta Arktyje?
Kas yra Arktis?
Arktis – tai didžiulė aplink Šiaurės ašigalį teritorija, sudaranti šeštadalį viso Žemės paviršiaus. Jos plotas viršija 30 milijonų kv.km. Didžiausią Arkties regiono dalį užima vandenynas, kurio gylis siekia 4 km. Arktyje taip pat yra nemažų sausumos plotų. Čia gyvena apytikriai 4 milijonai žmonių, tarp jų – daugiau kaip 30 vietos tautų atstovai. Arkties regione esančios teritorijos priklauso aštuonioms valstybėms (Kanadai, Danijai/Grenlandijai, Suomijai, Islandijai, Norvegijai, Rusijos Federacijai, Švedijai ir Jungtinėms Amerikos Valstijoms).
Arktyje sparčiai keičiasi klimatas
Klimato kaita Arkčiai daro didesnį poveikį nei bet kuriai kitai pasaulio daliai. Per pastaruosius 100 metų oro temperatūra žemutinėje troposferoje Arkties regione pakilo dvigubai (apie 1,5–2 °C), palyginus su pasaulio vidutinės temperatūros pokyčiais. Labiausiai atšilo Arktyje ties Šiaurės Azija ir į šiaurės rytus nuo Šiaurės Amerikos. Nuo 1980 m. ypač sparčiai šyla žiemos ir pavasariai (1 °C per dešimtmetį). Priešinga tendencija būdinga viršutinei troposferai ir stratosferai – čia temperatūra dėl sumažėjusio stratosferos ozono krenta.
Dideli pokyčiai vyksta Arkties ledo dangoje. Ji jaunėja, plonėja, o plotai traukiasi. 2009 m. pavasarį surengtos mokslinės ekspedicijos „Catlin Arctic Survey“ dalyviai tyrė ledą Boforto jūroje. Vidutiniškai ledo storis siekė šešias pėdas (tai 1,5 karto mažiau nei prieš 30 metų), o jo amžius siekė vos vienerius metus. Senesnis, storesnis ir stabilesnis jūrų ledas tirpsta. Vis laisviau vasarą galima laivais plaukioti Arkties šiaurės vakarų ir šiaurės rytų keliais. Visoje Arktyje daugiamečio (senesnio negu 2 metų) ledo plotai pastaraisiais metais tesiekia 10–12 %, t.y., per 30 metų sumažėjo tris kartus. Nuo palydovinių matavimų pradžios (1979 m.) „žieminiai“ ledų plotai sumažėjo 8,5 %, o „vasariniai“ – net 33,6 %. Šie skaičiai viršija net niūriausias prieš 20 metų klimato modeliais apskaičiuotas prognozes.
Kodėl Arktis tokia svarbi?
Daugeliui iš mūsų Arktis gali atrodyti labai tolimas ir neaktualus geografinis regionas. Tačiau jis atlieka itin svarbų vaidmenį reguliuojant pasaulio klimatą. Šiaurės ir Pietų poliarinės sritys yra mūsų planetos aušinimo sistema. Sumažėjus ledų ir sniego dangai, Žemė sugeria daugiau saulės šilumos. Keičiasi viso Žemės rutulio energijos balansas, klimatas dar sparčiau šyla. Gali pasikeisti net vandenynų srovių kryptys ir intensyvumas. Arkties vandenynas turi įtakos vandenynų srovėms visame pasaulyje. Be to, nuo Arkties regiono temperatūros svyravimų priklauso atmosferos cirkuliacijos pobūdis visame Šiaurės pusrutulyje.
Klimato kaitos poveikis ekosistemoms
Klimato kaita gali sunaikinti trapias Arkties ekologines sistemas, kurios jau dabar sparčiai keičiasi. Pirmiausia yra nerimaujama dėl Arkties jūrų ledo. Ant ledo ir po juo esančioje jūroje gyvena įvairiausi gyvi organizmai – jiems visiems grėsmę kelia visuotinis atšilimas.
Šiaurės Ministrų Tarybos neseniai parengtoje ataskaitoje „Šiaurės Europos gamtoje pasireiškiantys klimato kaitos požymiai“ teigiama, kad besikeičiant klimatui – kiekvieną pavasarį ledas pradeda tirpti vis anksčiau – mažėja baltųjų lokių svoris. Kadangi ledas pradeda tirpti anksčiau, baltieji lokiai gali sumedžioti mažiau ruonių. Tam tikrose Arkties dalyse vidutinis baltosios lokės svoris siekia vos 225 kg – tai 25 % mažiau nei prieš du dešimtmečius. Jei ši tendencija nebus sustabdyta, kai kuriose Arkties dalyse baltieji lokiai gali visiškai išnykti.
Ataskaitoje nurodomi rodikliai, kuriais remiantis bus išmatuotas klimato kaitos poveikis ir stebimi Šiaurės Europos ekologinėse sistemose vykstantys pokyčiai. Visuotinio atšilimo poveikį apibūdina keturiolika rodiklių. Tokie, kaip augalų augimo ir žiedadulkių sezonai, žuvų ir planktono ištekliai, gyvūnų paplitimo arealai. Žiedadulkių sezonui prasidedant vis anksčiau, alergija sergantiems žmonėms tai kelia papildomų problemų. Kai kuriose Danijos, Norvegijos ir Islandijos dalyse beržo žiedadulkių sezonas šiuo metu prasideda mėnesiu anksčiau nei XX amžiaus 9 dešimtmetyje. Vietiniai medžiotojai pasakoja, kad prieš penkerius metus Grenlandijos šiaurėje nebuvo jokių musių. Dabar jos ten nieko nebestebina. Negana to, kasmet atskrenda vis anksčiau. Sumušti ankstesnieji šilumos rekordai – temperatūra vasarą pakyla net iki 22 laipsnių.
Kas laukia Arkties gyventojų?
Arkties regione gyvena milijonai žmonių, kurių daugelis yra unikalių vietos tautų atstovai. Šių žmonių ir jų kultūrų irgi laukia permainos. Teks prisitaikyti prie naujų klimato sąlygų, susidurti su nemaloniais kintančios aplinkos iššūkiais. Tačiau, tirpstantis Arkties jūrų ledas suteiks žmonėms galimybes naudoti išteklius naujose teritorijose. Manoma, jog Arktyje ateinančiais dešimtmečiais daugelio ekonominės veiklos rūšių apimtys didės. Ledui atsitraukus, bus žvejojama toliau šiaurėje; bus naudojami Arkties naftos ir dujų ištekliai; turizmo apimtys jau auga; laivyba bei Arkties išteklių eksportas taip pat plėsis. Įvairios Arkties valstybės gali pradėti tarpusavyje varžytis dėl išteklių, teritorijos ir vandens kelių kontrolės. Todėl reikia pasverti šylančios Arkties atveriamas galimybes ir keliamą riziką. Tai yra didelis iššūkis, kuriam įveikti reikia keisti Arkties aplinkosaugos valdymo būdą.
Dabartinė Arkties valdymo sistema yra labai fragmentiška. Nors Arkčiai yra taikoma daug įvairių tarptautinių susitarimų, jie nebuvo priimti konkrečiai šiam regionui ir jie nėra įgyvendinami bei vykdomi sklandžiai, net Arkties valstybėse. Prieš pora metų Europos Komisija pristatė dokumentą, kuriame yra išdėstyti ES interesai Arkties regione ir siūlomi tam tikri veiksmai, kurių turi imtis ES valstybės narės ir institucijos. Šis dokumentas – tai pirmasis žingsnis bendros ES Arkties politikos link. Pagrindiniai ES tikslai yra: apsaugoti Arktį kartu su jos gyventojais, skatinti tvarų išteklių naudojimą, padėti gerinti daugiašalį Arkties valdymą, visomis išgalėmis mažinti žmonių veiklos daromą poveikį klimatui.
Daugiau apie tai sužinosite, apsilankę prof. A. Bukančio paskaitoje, kuri įvyks rugsėjo 10 d. 15 val. VU Gamtos fakulteto Hidrologijos ir klimatologijos katedroje.
