Generalinė miškų urėdija šiuo metu vos spėja suktis. Tenka skaičiuoti škvalo padarytus nuostolius, likviduoti audros padarinius. Kokie žalos mastai?
Patikslinus duomenis paaiškėjo, kad miškams padarytas apie 20 mln. Lt nuostolis. Vien valstybiniuose miškuose buvo išversta ir išlaužyta daugiau nei 360 000 kietmetrių (ktm) medienos. Dėl šiltų orų kilo didelė rizika, kad išlaužytuose ir išvartytuose medžiuose išplis spygliuočių liemenų kenkėjai. Medienos kokybė gali labai greitai pablogėti, todėl būtina kuo skubiau likviduoti audros padarinius.
Šiuo metu jau yra sutvarkyta apie 10 tūkst. (5 proc.) kietmetrių vėjolaužų ir vėjovartų, nes pirmiausia pulta tvarkyti kelius, nutiestos komunikacijos, elektros linijos.
Miškų urėdijų pateiktais naujausiais duomenimis, 2010 m. rugpjūčio 8 d. praūžusio škvalo metu Lietuvos valstybiniuose miškuose išversta ir išlaužta 412 tūkst. ktm medienos.
Miškų urėdijos iš jų jau sutvarkė 10,79 tūkst. ktm, sutelkta miško technika skubiai šalina škvalo padarinius. Šiuo metu valstybinių miškų tvarkymui panaudojamos 25 medkirtės ir 55 medvežės, juose dirba 580 miško pjovėjų.
Kokį vaizdą pamatėte, kai apsilankėte škvalo nuniokotose šalies miškuose?
Buvome šokiruoti išvydę realią situaciją. Kai kuriose urėdijose škvalas išvertė ištisus medžių kvartalus. Daug kur medžiai nukirsti tarsi degtukai. Tai rodo, kokios galingos gamtos stichijos būta.
Praėjusį savaitgalį lankiausi Adutiškyje, ten irgi medžiai išvartyti tarsi pagaliukai. Bet miškininkai dirba, stengiasi, kiek gali, kad padarinių likvidavimas neužsitęstų. Miško žaizdos užgyja negreitai, tam reikia laiko. Bet ir darbų negalima atidėti, kad neužsiveistų daug kenkėjų. Tačiau yra vietų, kur miško technika galės patekti tik prasidėjus įšalui.
Gamtos stichijos yra ir anksčiau padariusios daug žalos miškams.
Viena didžiausių miškų vėjovartų užfiksuota 1967 m. lapkričio antroje pusėje, kai vėtra apėmė visą Žemaitiją. Tuomet buvo išversta ir išlaužyta per 3 mln. kub. m medienos. To meto sąlygomis tai buvo 3 metų pagrindinio miško naudojimo biržė. Vėjovartoms likviduoti buvo mobilizuotos visos to meto miškų urėdijos (miškų ūkiai). Su kitų urėdijų pagalba padariniai buvo likviduojami dvejus metus, o dar vienus metus urėdijos tvarkė savo pajėgumais.
1993 m. sausio 12 d. gamtos stichija apėmė didelę dalį Žemaitijos. Išversta apie 700 tūkst. kub. m medienos. Vėjovartos likviduotos pačių miškų urėdijų jėgomis. Būtent po šių vėjovartų labai išplito žievėgraužio tipografas.
1999 m. pabaigoje uraganas Anatolijus išlaužė ir išvertė apie 350 tūkst. kub. m medienos. Nukentėjo ir Kuršių nerijos nacionalinio parko miškai, kuriuos sutvarkyti buvo pavesta Kretingos miškų urėdijai. Ji sėkmingai susidorojo su šiuo darbu.
2005 m. pradžioje uraganas „Ervinas“ išvertė apie 600 tūkst. kub. m medienos (tai sudarė apie 12 proc. metinės kirtimo apimties). Nukentėjo Žemaitijos miškų urėdijos, labiausiai – Mažeikių, Joniškio, Telšių, Kuršėnų, Šiaulių.
Švedijoje šis uraganas nuniokojo 75 mln. kub. m (90 proc. metinės kirtimo apimties), Latvijoje 7,4 – mln. kub. m (60 proc. metinės kirtimo apimties). Nuo šio uragano stipriai nukentėjo Vokietijos ir Austrijos šalių miškai. Tada miškų urėdijoms ėmė trūkti darbo jėgos, nes daugelis kirtėjų išvyko į Skandinavijos šalis likviduoti audros padarinių.
Kiek šiuo metu šalyje yra miškų?
Lietuvoje yra daugiau kaip 2 mln. 100 tūkst. hektarų miškų. Iš jų 1 mln. 60 tūkst. ha valdo valstybė, likusius – privatūs savininkai. Dar apie 200 tūkst. hektarų yra rezervuota nuosavybės teisėms atkurti.
Manau, kad valstybiniai miškai turi būti tarsi visos šalies miškininkystės šerdis. Latvijoje valstybiniai miškai sudaro apie 50 proc. šalies miškų, Lietuvoje – apie 47 proc., Estijoje – apie 40 proc., Vokietijoje – apie 50 proc.
O kaip tvarkosi privačių miškų savininkai? Ar jie bendrauja su Generaline miškų urėdija? Ar nėra priešpriešos?
Nemanau, kad privačių miškų šeimininkai pyktų ant valstybinių miškininkų. Šito tikrai nėra. Ir tai patvirtina štai tokie faktai – prieš penketą metų atlikus privačių miškų savininkų apklausą paaiškėjo, kad iškilus neaiškumams, problemoms ar prireikus patarimo, konsultacijų, privatininkai pirmiausia kreiptųsi į valstybinius miškininkus.
O kalbos, kad kažkas bando eskaluoti priešpriešą, yra netiesa, ir mes neturėtume eiti šiuo priešpriešos keliu.
Šalyje yra 42 urėdijos. Sunkmetis smogė ir joms. Vienos dirba pelningai, kitos – nuostolingai. Kaip sekasi subalansuoti urėdijų veiklą?
Generalinė miškų urėdija iš tiesų siekia subalansuoti urėdijų veiklą, nes vienų rezultatai – džiuginantys, kitų – nekelia optimizmo. Tačiau ir pačios urėdijos juk skiriasi, todėl reikalauti vienodų rezultatų iš jų būtų neteisinga.
Ir Miškų įstatyme, ir miškų strategijose pabrėžiama, kad miškas atlieka trejopą vaidmenį: ekologinį, socialinį ir ekonominį. Negalima vien dėl ekonominio rezultato, ekonominės naudos paminti tas biologines funkcijas, kurias atlieka miškas.
Deja, dažnokai Generalinės miškų urėdijos veiklą bandoma vertinti tik pagal ekonominį aspektą: kiek davė pelno, kiek papildė šalies biudžetą. Tai nėra teisinga.
Akivaizdu, kad miškams smogė ekonominis nuosmukis ir urėdijoms vis sunkiau pasiekti gerų ekonominių rodiklių. Valstybinių miškų pajamos už parduotą medieną sumažėjo 150 mln. Lt.
Ir pabaigoje klausimas apie rekreaciją. Kas padaryta, kad poilsiautojams būtų smagu atvažiuoti į mišką, jame pailsėti, atgauti jėgas?
Nuo 2004–2005 metų šalies miškuose rekreaciniai objektai įrengiami sparčiau. Valstybės miškininkai stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas žmonėms miškuose pailsėti.
Šiuo metu šalies miškuose yra įrengta daug pažintinių takų, kurie traukia žmones į gamtą, taip pat poilsiaviečių. Generalinė miškų urėdija daro viską, kad miškuose besiilsintiems žmonėms būtų patogu ir jauku, kad jie galėtų gėrėtis žaliuoju mūsų turtu. Tačiau norėtųsi, kad ir poilsiautojai elgtųsi atsakingai, nepaliktų miškuose šiukšlių, nelaužytų medžių, neniokotų gamtos. Juk miškas yra visų mūsų draugas.
