Šylant klimatui škvalai gali tapti dažnais svečiais

Sekmadienio naktį Lietuvoje siautęs škvalas buvo toli gražu ne stipriausias Lietuvos istorijoje, teigia klimatologė dr. Audronė Galvonaitė. „Škvalas tiesiog pridarė daugiau eibių, liūtis paplovė medžių šaknis, ypač tų, kurių šaknys paviršiuje, negiliai įsiskverbusios. Didžiausia vėjo greitis buvo Kaune – iki 26 m/s, o šiaip vėjo greitis škvalo metu buvo iki 16 m/s“, - DELFI aiškino klimatologė.

Kaip teigiama Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos tinklalapyje, škvalas – staigus, sūkuringas vėjo sustiprėjimas 8-iais m/s ir daugiau per trumpą laiką (mažiau nei per dvi minutes). Škvalo metu vėjo greitis gali siekti 20–30 m/s ir daugiau, keičiasi vėjo kryptis.

Škvalas trunka 1–5 min. Škvalai yra susiję su stiprios konvekcijos suformuotais galingais kamuoliniais lietaus debesimis, todėl dažniausiai kartu pliaupia liūtis, krinta kruša, griaudėja perkūnija.

Škvalas susidaro vykstant vadinamiesiems konvekciniams procesams – nuo skirtingai įšilusio žemės paviršiaus tam tikromis srovėmis į viršų kylantis šiltas oras susitinka su besileidžiančiu šaltu oru. Oro srovėms susidūrus, įvyksta vėjo sustiprėjimas, formuojasi konvekciniai kamuoliniai debesys.

Pasak A. Galvonaitės, škvalų šįmet dar gali būti, mat konvekciniai procesai ir toliau vystosi, jie būdingi vasarai. „Su klimato šiltėjimu šie reiškiniai ekstremalėja. Mes jų turėsime ne tik šiais metais, bet ir ateityje – su klimato pokyčiais tai tikrai vyksta“, - kalbėjo A. Galvonaitė.

Klimatologė perspėja nestatyti palapinių po medžiais, nestovėti po medžiais perkūnijų metu. Daugiau patarimų galite rasti čia.