"Šylant klimatui, vabzdžiai irgi keičia savo gyvenamas vietas. Dabar labai dažnai registruojami tokie atvejai, kai jie iš pietinių Europos regionų plinta į šiaurinius, - LŽ sakė Gamtos tyrimų centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Rasa Bernotienė. - Ir Baltijos regione aptinkama rūšių, kurių anksčiau čia nebuvo. Naujosios rūšys, įsikūrusios mūsų regione, daro įtaką vietinėms ir ypač - retoms, saugomoms rūšims."
Mokslininkė daugiausia dėmesio skiria kraujasiurbiams dvisparniams - uodams, mašalams, sparvoms. "Plinta naujos smulkiųjų mašalų rūšys. Kartu ateina ir naujos ligos, - pasakojo entomologė. - Pavyzdžiui, mėlynojo liežuvio ligą jau beveik visoje Europoje išplatino smulkieji kraujasiurbiai mašalai. Liga tik prieš gerą dešimtmetį pradėjo plisti Viduržemio jūros regione, o dabar jau pasiekė Vokietiją ir Pietų Lenkiją."
Lietuvoje yra sudarytas invazinių vabzdžių rūšių sąrašas. Kaip tipišką invazijos atvejį R.Bernotienė paminėjo kolorado vabalų atsiradimą Europoje. Priminsime, kad šie bulvių kenkėjai kilę iš Centrinės Meksikos. Lietuvoje pirmą kartą aptikti 1956 metais.
Šiuo metu ne tik Lietuvoje, bet ir aplinkinėse šalyse dėl klimato kaitos nyksta šiaurinės vapsvų ir laukinių bičių rūšys. Plinta pietinės. Baiminamasi, kad tos šiaurinės rūšys, kurių paplitimo pietinė riba eina per Lietuvą, gali čia visai išnykti.
Vilniaus universiteto (VU) mokslininkė dr. Jurga Turčinavičienė, tirianti daugiausia amarus, pastebėjo, kad kelios jų rūšys iš Azijos jau prisitaikė gyventi Lietuvoje: sutrumpino vystymosi ciklą ir gali peržiemoti net tokiomis atšiauriomis mūsų sąlygomis. Pasak entomologės, vabzdžių genome yra daugybė galimybių prisitaikyti prie labai skirtingų aplinkos sąlygų. Pavyzdžiui, pastaraisiais metais buvo pastebėtas vapsvavoris, kurio anksčiau nebuvo Lietuvoje, o dabar - pilnos pievos. Ši pietinė nariuotakojų rūšis čia sugeba peržiemoti ir jau yra beveik tokia pat įprasta kaip kasdien matomas voras kryžiuotis.
