Tokių karščių, kokie šią vasarą tvyro Rusijos centrinėje dalyje, šalis neregėjo jau daugiau kaip šimtą metų. Žuvo ne mažiau kaip 40 žmonių, sudegė beveik 2 tūkstančiai gyvenamųjų namų. Maskvoje užfiksuotas absoliutus karščio rekordas per visą orų stebėjimo laikotarpį – 38 laipsniai šilumos. Termometro stulpelis nežada leistis žemyn ir šią savaitę.
Maskva skendi dūmuose
Maskvos prieigose degantys durpynai apgaubė Rusijos sostinę dūmais. Dėl susidariusio smogo matomumas daug kur nesiekia ir kelių šimtų metrų. Dūmai gaubė didmiestį ir visą praėjusią savaitę, tik savaitgalį buvo trumpam išsklaidyti pasikeitus vėjo krypčiai, tačiau pirmadienį smogas vėl užgulė Maskvą. Meteorologų duomenimis, šią savaitę atmosferos frontas ties Rusijos sostine bus stabilus, tad dūmai ir toliau gaubs miestą.
Gyventojams (visų pirma pagyvenusiems žmonėms ir vaikams) primygtinai siūloma dėvėti apsaugines kaukes, kiek galima daugiau laiko praleisti kondicionuojamose patalpose, kabinti ant langų, orlaidžių drėgnus audinius, kad kuo mažiau dūmų prasismelktų į būstus. Oro užterštumas kai kuriose didmiesčio dalyse 3–8 kartus viršija normą.
Dėl karščio labai pablogėjo daugybės kvėpavimo takų, širdies ligomis sergančių žmonių sveikata, išaugo mirtingumas. Interneto portalas gzt.ru pateikia duomenis iš vienos laidojimo paslaugas teikiančios įmonės. „Užsakymų skaičius pastaruoju metu labai išaugo. Anksčiau per dieną sulaukdavome vidutiniškai 8–10 užsakymų, dabar per dieną gauname apie pusę šimto užsakymų pasirūpinti laidotuvėmis“, – cituoja portalas laidojimo biuro darbuotoją.
Gaisrai įsiplieskia netikėtai
Pačiame Maskvos mieste gaisro židinių beveik nėra, tačiau didmiestį supantys priemiesčiai, sodų namelių bendrijos, miškai liepsnoja lyg degtukų dėžutės. „Mano brolis pirmadienį ilsėjosi prie ežero netoli Lukovicų. Staiga kitame krante užsidegė miškas. Ten irgi buvo privažiavę poilsiautojų, pristatyta mašinų, palapinių. Įsiplieskus gaisrui, žmonės pusnuogiai bėgiojo pakrante, stengėsi iš automobilių pasiimti bent dokumentus. Išvairuoti automobilių iš gaisro zonos daugelis jau nebespėjo. O tame krante, kur buvo mano brolis, žmonės suspėjo netgi palapines išsiardyti ir susipakuoti, ir atskubėję gelbėtojai (ačiū jiems) visus išvežė“, – cituoja portalas įvykio liudininką.
Kitą liudininkę gaisras užklupo sodų bendrijoje, esančioje vos už 8 kilometrų nuo Maskvos miesto ribos. „Nubudau pusę trijų nakties. Gerklę graužė dūmai. Išbėgau į balkoną ir pamačiau, kad už pusės kilometro esantys namai dega. Uždarėme savo namo langus ir kartu su tėvu dviračiais nuskubėjome gaisravietės link. Laimė, ugnis plito ne mūsų namo pusėn. Nuo degančių namų liepsnos persimetė ant kitapus kelio esančių kapinių medžių, paskui užsiliepsnojo miškas. Atskubėjo gaisrininkai su šešiomis cisternomis, šiaip taip sustabdė gaisro plitimą sodų bendrijoje.“
Sudegė visas didelis kaimasŠiuo metu Rusijoje liepsnoja apie pusę milijono hektarų miško. Dalyje regionų paskelbta nepaprastoji padėtis. Gaisrai labiausiai nusiaubė centrinius Rusijos regionus – Riazanės, Tulos, Maskvos, Vladimiro, Nižnij Novgorodo, Voronežo sritis, Mordovijos Respubliką. Tačiau stichija neaplenkė ir atokių didžiulės šalies regionų. Dėl neregėtų karščių perdžiūvusi taiga bei tundra liepsnoja ir Jakutijoje, Kamčiatkoje, Čiukotkoje, Magadano srityje.
Beveik visose nelaimės apimtose teritorijose aukštą oro temperatūrą lydi stiprus, sausas vėjas, padedantis liepsnoms akimirksniu plisti medžių viršūnėmis, namų stogais. Preliminariais duomenimis, keturiolikoje Rusijos regionų sudegė beveik du tūkstančiai gyvenamųjų namų, nuo gaisrų smarkiai nukentėjo 77 gyvenvietės. Nižnij Novgorodo srities Verchniaja Verėjos gyvenvietėje per porą valandų sudegė 341 sodyba. Nė vieno pastato išgelbėti nepavyko – čia siautė tikra ugnies audra. Nepavyksta išvengti ir itin skaudžių nelaimių – Maskvos srityje liepsnų apimtame name sudegė du mažamečiai vaikai.
Pašalpų dydis piktina žmones
Žmonės iš sudegusių namų laikinai apgyvendinami miestų viešbučiuose, vasaros stovyklose, sanatorijose. Šalies valdžia žada biudžete rasti lėšų ir kompensuoti visus nuostolius, atstatyti sudegusius namus. Likusiems be būstų žmonėms iškart išmokamos 10–20 tūkst. rublių (875–1750 litų) pašalpos.
Sudegusiems namams atstatyti nuspręsta skirti lėšų iš federalinio biudžeto. „Kol kas keliasdešimčiai žmonių išmokėtos 200 tūkst. rublių kompensacijos už sudegusius namus, tačiau nuo gaisro nukentėję asmenis tokias sumas vadina juokingomis“, – rašo interneto portalas dni.ru (200 tūkst. rublių suma lygi 17,5 tūkst. litų). Tiek pinigų tikrai neužtenka sudegusiam namui atstatyti.
Iš viso nuo gaisrų sezono pradžios šalyje įsiplieskė daugiau nei 23 tūkst. gaisrų. Juose žuvo per 40 žmonių, dar keliolika dingo be žinios. Daugiausia aukų – 14 žmonių – ugnis nusinešė Nižnij Novgorodo srityje.
Tikintieji meldžia lietaus
Karščiai smogė ir Rusijos žemės ūkiui. Bus surinktas gerokai mažesnis grūdų derlius, nei buvo planuota. Dėl karščių daug kur pasėliai sunyko, vietomis javų laukai paprasčiausiai išdegė milžiniškų gaisrų metu. Gana prastas derlius laukiamas ir Ukrainoje bei Kazachstane. Dėl to jau dabar pasaulinės grūdų kainos sparčiai šoktelėjo į viršų.
Rusijos meteorologų duomenimis, artimiausiomis dienomis orai Rusijos centrinėje dalyje beveik nesikeis. Bus karšta ir sausa. Šiek tiek vėsesnės bus naktys (temperatūra nukris iki 18–23 laipsnių), tačiau dienomis termometro stulpelis vėl pasieks 35 laipsnius ir netgi daugiau karščio (prognozuojama, kad šį penktadienį karštis pakils iki 40 laipsnių).
Pūs pietų–pietryčių krypties vėjas, vadinasi, dūmai nuo degančių durpynų ir toliau slinks į Maskvą. Vietomis gali nugriaudėti perkūnija, trumpai palyti, tačiau tai iš esmės nepakeis situacijos. Rusiją kamuojančių anomalių karščių pabaigos dar nematyti.
Visos Rusijos stačiatikių vadovas patriarchas Kirilas šiomis dienomis lankėsi Nižnij Novgorode ir kartu su dešimtimis tūkstančių tikinčiųjų prašė vienintelio išganymo – lietaus.
Potvynius lydi choleros epidemija
Tai, ko meldžia Rusijos žmonės, pragaištimi tapo Pakistano gyventojams. Neregėto stiprumo musoninės liūtys nusinešė mažiausiai pusantro tūkstančio gyvybių. Šalyje kilo didžiausi potvyniai per pastaruosius aštuoniasdešimt metų. Šalies šiaurės vakarinėje dalyje sugriauta dešimtys tūkstančių namų, nugriauti tiltai, suardyti keliai. Manoma, kad iš viso Pakistane nuo liūčių ir potvynių tiesiogiai nukentėjo mažiausiai pusantro milijono žmonių. Kol kas gelbėtojams pavyko suteikti pagalbą daugmaž dvidešimčiai tūkstančių gyventojų. Tačiau Pakistano kariuomenei neregėtos stichijos akivaizdoje trūksta sraigtasparnių, valčių, gelbėtojų.
Stichija palietė ir su Pakistanu besiribojančias kaimyninio Afganistano provincijas – čia žuvo daugiau kaip šimtas žmonių. Daugybė kaimų iki šiol yra atkirsti nuo pasaulio, žmonėms stinga maisto, vaistų, o labiausiai – švaraus geriamo vandens, nes potvyniai užliejo šulinius.
„Nelaimės ištikti žmonės sako: taip, mums reikia maisto. Bet be jo mes dar galime iškęsti kelias dienas. Mes mirsime, jei negausime vandens. Šimtų kilometrų spinduliu neliko nė vieno švaraus šulinio. Vaikai viduriuoja, prasidėjo choleros epidemija“, – praneša leidinio „World Vision“ žurnalistas Šarijaras Chanas Banašas.
Suteikti pagalbą Pakistanui suskubo JAV, kitos užsienio šalys. Šiuo metu vanduo slūgsta, tačiau meteorologai paneša, kad artimiausiomis dienomis Pakistano laukia naujos musoninės liūtys.
