Pasak A. Galvonaitės, ši karšta vasara tikrai neįprasta Lietuvai. Toks oras būdingas tropikams ir mūsų šalyje paprastai būna 1-2 dienas per visą vasarą. Tai, klimatologės teigimu, susiję su vykstančiais klimato pokyčiais, kai ekstremalėja visi reiškiniai.
Pasak A. Galvonaitės, klimato pokyčiai vyksta natūraliai, tačiau per ilgesnį laikotarpį. Visgi klimato kitimą spartina įvairi žmogaus veikla. Jei anksčiau viskas kisdavo per 100, 1000 metų, tai dabar viskas kinta per dešimtmečius.
„Vidutinės metinės oro temperatūros augimas nuo 1970 metų yra labai stipriai pakilęs, t.y. klimatas šiltėja nuolat. Šiandien Lietuvoje turime 1-2 laipsniais aukštesnę temperatūrą nei turėtų būti. Pavyzdžiui, pernai metais buvo 7 laipsniai, o Lietuvai normali temperatūra turėtų būti 6,2“, - aiškino specialistė.
Vabzdžių ir parazitų gali tik daugėti
„O artėjanti žiema kol kas yra labai sunkiai prognozuojama. Šiuo metu Ramiajame vandenyne yra susiformavęs La-Nina, kuris pakoreguoja viso pasaulio orus. Kai mes paskutinį kartą turėjome tokį reiškinį, tai Lietuvoje tais metais žiema buvo, bet sniego nebuvo“, - sakė klimatologė.
Klimatologė paaiškino, kaip Lietuvoje juntamas globalinis klimato atšilimas. Pavyzdžiui, matome ekstremalėjančius visus reiškinius: dabartinis karštis, liūtys, darosi pavojingesnės perkūnijos. Taip pats susidaro didesni temperatūrų svyravimai – pavyzdžiui, šaltas birželis ir labai karšta liepa.
„O šiaip galima matyti pasižiūrėjus ir į tą pačią gamtą: atsiranda naujos rūšys augalų, užklysta vis dažniau į Lietuvą nematyti paukščiai, erkės darosi pavojingesnės“, - kalbėjo A. Galvonaitė.
Pasa jos, jei tokios vasaros kartosis, turėsime pradėti galvoti apie savo įpročių keitimą – teks įprasti vaikščioti su kepuraitėmis ir akiniais nuo saulės, visada šalia turėti ir gerti daug vandens, taip pat dirbti anksti rytais ir vėlai vakarais, kai ne taip karšta.
„Jei sulauksime daugiau tokių karštų vasarų, tai sulauksime ir tokiam tropiniam klimatui būdingų dalykų kaip įvairūs parazitai, vabzdžiai. Šįmet toks didelis uodų antplūdis irgi yra tinkamų klimatinių sąlygų pasekmė“, - kalbėjo DELFI viešnia.
Visgi, sako klimatologė, globalinis atšilimas nebūtinai reiškia, kad žiemos tiktai šiltės ar tiktai šaltės. Pavyzdžiui, gali būti labai šiltos žiemos ir tuo pačiu karštos vasaros, pavasaris ir ruduo gali būti kitokie nei įprasta Lietuvoje.
Nesušalsime ir rugpjūtį
Klimatologė pripažino, kad šiluma kaulų nelaužo, tačiau ne visada sukelia gerus pojūčius. „Orai nesusargdina - orai parodo, kur Jūsų sveikatos problemos“, - teigė specialistė.
Pasak A. Galvonaitės, žmonės, nuolat gyvenantys 40 laipsnių karštyje, yra prie tokio oro prisitaikę. „O mūsų imuninė sistema prie tokių karščių nėra prisitaikiusi. Didelis karštis lengvai pakeliamas ten, kur ramūs ir sausi orai. O pas mus yra pakankamai nemažai drėgmės, todėl sibiriečiai pas mus atvažiavę sušąla, o iš karštų kraštų atvykę irgi sako, kad labai karšta“, - kalbėjo specialistė.
Be kita ko, A. Galvonaitė patarė nesiskųsti orais: „Niekada nesipiktinkite tuo, ko Jūs negalite pakeisti, tai yra orais. Jie yra vienodai nepalankūs Jums ir Jūsų kaimynui. Orai visada priklauso nuo mūsų nuotaikos - jei esi pozityviai nusiteikęs, žmogus, tai tau nuotaikos nesugadins nei lietus, nei saulė“.
Paskutinį vasaros mėnesį – rugpjūtį - turėtų būti Lietuvai būdingas vasariškas klimatas - vidutiniškai apie 17 laipsnių šilumos. Tačiau koks bus ruduo, aiškiau bus matyti tik vasaros gale.
