Lietus nuplauna tai, ką žmonės palieka
Pasak Higienos instituto Visuomenės sveikatos tyrimų skyriaus tyrėjos Gražvydės Norkienės, su lietumi į upių ir ežerų vandenį nuplaunamos paukščių ir gyvulių, namų augintinių išmatos, netvarkingų lauko tualetų, šiukšliadėžių turinys, o su juo – mikrobai, galintys sukelti žarnyno infekcijas, įvairias odos alergijas. Maudymasis tokiame vandenyje ypač pavojingas vaikams, pagyvenusiems ir silpnesnį imunitetą turintiems žmonėms.
„Maudymosi metu žmogus gali nuryti iki 100 mililitrų vandens. Jei jis užkrėstas žarninėmis lazdelėmis ar žarniniais enterokokais, gresia žarnyno infekcija, gali kilti akių bei ausų infekcijos. Odos alergiją jautriems žmonėms gali sukelti žydintys dumbliai. Jų žydėjimą skatina šiltas vanduo ir padidėjęs azoto bei fosforo kiekis vandenyje“, – apie vandenyje tykančius pavojus pasakojo G.Norkienė.
Anot Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, šiuo metu smarkiai įšilusiame maudynių vandenyje iš tiesų susidariusi ypač palanki terpė mikrobams veistis. Tačiau didžiausią pavojų žmonių sveikatai, matyt, kelia ne liūtys, o pačių žmonių elgesio kultūra. „Lietus nuplauna viską, ką mes paliekame. Ne paslaptis, jog dažnai ir pačios maudyklos paverčiamos viešaisiais tualetais“, – kalbėjo R.Vaidginas.
Kanalizacijos vamzdį – į upelį
Maudyklų vandens kokybė tiriama nuolat ir, pasak G. Norkienės, jau keletą metų visoje šalyje ji yra visai nebloga. Šių metų birželio mėnesio tyrimų duomenimis, higienos normas visiškai atitiko pajūrio, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių apskričių maudyklų vandens kokybė. Tačiau didesnis nei leidžiama žarninių enterokokų kiekis buvo nustatytas Kaišiadorių rajono Ščebnicos ežere (normą viršijo 1,6 karto), Minijos upėje ties Gargždais (normą viršijo 2,2–2,3 karto) ir Minijoje ties Priekule (2,1–2,5 karto), Vilkaviškio rajono Vištyčio ežere (1,6 karto), Trakų rajono Vievio ežere (1,2 karto).
Jau antrą mėnesį besitęsianti tarša žarniniais enterokokais fiksuojama Dubysos upėje ties Dainų slėniu, taip pat Dubysoje ties Partikių kaimu Kauno rajone, Kėdainių Babėnų karjere, Nevėžio upėje, Šakių rajono Lukšių miestelio tvenkinyje ir Šiaulių rajono Šilų tvenkinyje.
„Pernai Dubysos vandens ties Dainų slėniu užterštumas taip pat viršijo normas. Tuomet buvo nustatyta, jog tarša į Dubysą patenka per į ją įtekančius upelius. O juos nuodija nuosavų namų gyventojai, kanalizacijos vamzdžius nutiesę tiesiai į upelių vandenį“, – baisėjosi G.Norkienė.
Besitęsianti mikrobiologinė tarša (žarniniai interokokai, žarninės lazdelės) šią vasarą nustatyta ir Minijos upėje ties Gargždais, Pakruojo rajone Petrašiūnų karjere, Žeimelio tvenkinyje, Kražių seniūnijos Karklėnų ežere, Žeimenoje ties Pabrade, Ventos upėje Kuršėnų miestelyje bei Babrungo upėje Plungėje.
Į perspėjimus nereaguoja
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro duomenimis, pagrindinių Vilniaus miesto vandens paplūdimių vanduo švarus. Higienos ir mikrobiologines normas atitinka ir Valakupių, Žaliųjų ežerų, Salotės bei kitų sostinės maudyklų vanduo.
Pasak šio biuro Visuomenės sveikatos stebėsenos specialisto Šarūno Alasausko, leistini mikrobiologiniai rodikliai buvo viršyti tik Asvejos ežere. Jame poilsiautojams nepatariama maudytis, kol nepadaryti pakartotiniai tyrimai.
„Bent parą vandens telkiniuose nepatarčiau maudytis ir po stiprių liūčių. Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistai, šiemet pirmą kartą visą sezoną stebintys maudyklų taršos duomenis, nustatė, kad vandens užterštumas ypač padidėja po stiprių liūčių. Lietaus kanalizacijos vamzdžiais į vandens telkinius patenka nešvarumai nuo gatvių, pastatų paviršiaus, taip pat automobilių teršalai, namų augintinių fekalijos. Todėl toks maudymasis gali turėti didelės įtakos sveikatai: sukelti alerginius odos susirgimus, žarnyno infekcijas“, – perspėjo Š.Alasauskas.
Nors Vilniaus paplūdimiuose, anot jo, kabo perspėjantys plakatai, dalijamos skrajutės, tačiau poilsiautojų tai neatbaido ir jie vis tiek rizikuoja drumstame ežerų ar upės vandenyje gelbėdamiesi nuo kaitros.
