Klimatologas Andresas Tarandas paaiškino, kad tuomet, kai visame Baltijos jūros vandens viršutiniame sluoksnyje temperatūra viršys 26 laipsnius, susidarys uraganui būtinas energijos kiekis, ir liks tik uždegti dagtį. Tokia kibirkštimi gali tapti šiltų ir šaltų oro masių tarpusavio sąveika.
Jūreivystės akademijos hidrometeorologijos dėstytojas Arvo Takkingas sutinka, kad dabartinėje situacijoje tikrai gali susiformuoti uraganas. „Uraganas susiformuoja dėl šaltų ir šiltų oro masių sąveikos. Jei temperatūrų skirtumas labai didelis, susidaro stiprūs oro srautai, dėl kurių ir gali kilti uraganas“, – patvirtino A. Takkingas.
Ir Vilniuje skraidė kioskai
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja dr. A. Galvonaitė DELFI sakė, kad paprastai uraganai susiformuoja virš vandens telkinių. Daugiausia jų susidaro ties pusiauju, tropinėse platumose, kai vandens paviršius įšyla iki 27 ir daugiau laipsnių.
„Baltijos jūroje įšilti, aišku, gali, tik įsismarkauti gal netiek galės, nes Baltijos jūra yra per maža. Bet kad uraganinis vėjas gali susidaryti - tai tikrai nieko nuostabaus. Tokie vėjai yra ne kartą buvę“, - aiškino specialistė.
Lietuvoje uraganai dažniau pasitaiko rudenį. Uraganas fiksuojamas tada, kai vėjo greitis siekia iki 33 m/s (117 km/val.). Toks vėjas Baltijoje pūtė ne kartą. Mažesnio stiprumo vėjai jūroje atneša vėtrą, audrą, štormą.
„Vėtrų ir audrų jūroje tikrai būna, ir gana dažnai, o iki uragano nežinau, ar išaugs, ar ne“, - kalbėjo A. Galvonaitė. Pasak jos, pirmiausia nuo uragano nukenčia pajūrio gyventojai, tačiau uraganas gali nuskrieti ir kur kas toliau. Tai priklauso nuo uragano stiprumo ir susiformavusio jo kelio.
Štai 1967 m. spalį uraganui praskriejus per Vilnių, sostinėje skraidė spaudos kioskai. Uraganų būta Šiauriniuose šalies rajonuose.
Uraganą pirmi pajunta gyvūnai
Dėl temperatūrų skirtumo susidaro stiprūs atmosferos sūkuriai, kitaip vadinami viesulais. „Labai dažnai susidaro ir vandens viesulai, kartais juos galima pastebėti ir Piritos rajone“, – teigia A. Takkingas.
A. Tarando teigmu, vasarą Baltijos jūroje kylantis uraganas nėra neįprastas reiškinys. 1967 m. rugpjūčio mėn. Estijoje jau buvo kilęs panašus uraganas. Tuomet stipri audra užklupo šiaurės vakarų ir pietų Estiją, laužė medžius ir plėšė nuo namų stogus.
Tą dieną A. Takkingas medžiojo miške. Jis prisimena, kad gyvūnai pajuto besiartinantį uraganą anksčiau nei žmonės. „Kai pradėjo artėti uraganas, pasidarė visiškai tylu. Visai nebuvo vėjo, miško žvėrys elgėsi neįprastai. Jie visi susirinko pamiškėje, o po pusvalandžio prasidėjo uraganas“, – prisimena A. Takkingas. Uraganas rovė medžius, kilo stipri liūtis, A. Takkingo įvertinimu, vėjo greitis siekė 37-43 metrus per sekundę.
Dar viena sąlyga
A. Takkingas nurodė, kad dabar jūra greitai šyla ir todėl yra sąlygos, kuriose gali susiformuoti uraganas.
Dabar saulė yra aukštai ir viršutinis jūros vandens sluoksnis gali gana greitai įšilti, jei nėra debesuota, tačiau A. Takkingas įsitikinęs, kad gilesniuose jūros vandens sluoksniuose temperatūra nepakils.
Uraganas Baltijos jūroje gali nekilti net ir tuomet, kai vandens temperatūra pasiekia 26 laipsnius, kadangi tam būtina šalto ir šilto oro sąveika. A. Takkingas patikslino, kad Kubos ir Floridos rajone uraganai kyla labai dažnai dėl to, kad ten yra šilta Golfo srovė ir šalta Grenlandijos srovė.
Neįmanoma nuspėti, kurioje būtent Baltijos jūros pakrantėje kils uraganas. Tačiau Estijos meteorologijos ir hidrologijos institutas prognozuoja, kad artimiausiu metu bus ir saulėtų dienų, ir liūčių.
