Kaip praneša JAV transliuotojas CNN, Nigerio deltoje aktyvistai jau užfiksavo apie 6,8 tūkst. naftos išsiliejimų per kuriuos į vandenį pateko nuo 9 iki 13 mln. barelių naftos.
Tačiau per pastaruosius 50 metų – kai tarša Nigerio deltoje pastebimai didėjo – taip ir nesulaukta atitinkamo pasaulio dėmesio bei naftos kompanijų atsakomybės.
„Visas pasaulis dreba ir net JAV prezidentas asmeniškai aplankė nelaimės vietą. JAV turi imtis rimtų priemonių, kad panašūs įvykiai nepasikartotų ateityje“, – cituojamas Kenas Tebe`as, Nigerijos aktyvistas, prakalbęs apie dvigubus aplinkosaugos standartus.
„Tai juokinga, kadangi mes su šia problema kovojame apie 50 metų. Girdėjau, kad BP už naftos išsiliejimą Meksikos įlankoje sumokės 20 mlrd. dolerių dydžio kompensaciją. Kada tokia galimybė bus suteikta Nigerijai?“ – klausė aktyvistas.
Nigerija – penkta pagal dydį naftos eksportuotoja į Ameriką – jai tiekia beveik pusę visos Nigerijos naftos (8 proc.).
Pasak Nigerijos aktyvistų, kurie didžiąją dalį savo energijos ir pykčio nukreipia prieš savo vyriausybę ir naftos kompanijas, kurios yra kaltinamos už didžiulę taršą regione. Tačiau jie taip pat ragina ir Ameriką prisiimti atsakomybę.
„Situacija yra labai prasta, nes Nigerija yra penktoji pagal dydį naftos eksportuotoja į Jungtines Valstijas, o faktas, kad Nigerija šias problemas bando spręsti 50 metų, nė kiek nejaudina Amerikos vadovų, kuriems atrodo, kad Nigerio delta yra naftos laukas, kuriame nereikia žmonėms gyventi“, – CNN cituoja aktyvistą K. Tebe`ą.
Pasak „Amnesty International“, Nigerio deltos gyventojai nuo naftos išsiliejimų, prasidėjusių su prieš 50 metų įvykusia „Exxon Valdez“ nelaime, kenčia kiekvienais metais.
Anot šios nevyriausybinės organizacijos 2009 metų birželį paskelbtos ataskaitos „Petroleum, Pollution and Poverty“, per 5 naftos gavybos dešimtmečius Nigerio deltoje išsiliejo nuo 9 iki 13 mln. barelių naftos. Ataskaitoje, kurioje remtasi ir Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, teigiama, kad nuo 1976 ir 2001 metų šioje vietovėje įvyko per 6,8 tūkst. naftos išsiliejimų.
Tačiau anot Nigerio deltoje dirbančių naftos kompanijų, šie skaičiai yra gerokai perdėti. Mutiu Sunmonu, generalinio „Shell Nigeria“ direktoriaus teigimu, naftos industrija po kiekvieno išsiliejimo atstato aplinką į buvusią padėtį.
CNN primena, kad 1990-aisiais po masinių protestų dėl nepakankamų investicijų į aplinkosaugą „Shell“ buvo priversta nutraukti naftos gavybą Nigerijos regione Ogonilande. Tuomet specialus tribunolas Nigerijos rašytoją bei aktyvistą Keną Saro-Wiwą pripažino kaltu dėl keturių Ogonio genties vadų nužudymo, o jam ir kitiems jo šalininkams įvykdytos mirties bausmės sukėlė tarptautinį skandalą.
Pernai „Shell“ teisme sutiko su Saro-Wiwo šeimos bei kitų nukentėjusiųjų ieškiniais ir iš viso sumokėjo 15,5 mln. dolerių dydžio kompensaciją. „Shell“, kuri neigė bet kokią kaltę, teisme nesutiko ir su kaltinimais pažeidžiant žmogaus teises Nigerio deltos regione.
700 tūkst. kvadratinių kilometrų dydžio Nigerio delta yra vienas svarbiausių vandens telkinių pasaulyje bei namai 31 mln. žmonių, 60 proc. jų, anot JT vystymosi programos, priklauso nuo natūralios aplinkos.
Nors „Shell“ – ne vienintelė kompanija, dirbanti Nigerio deltoje, tačiau tai vienintelė kompanija reguliariai pristatanti savo veiklos ataskaitas. Kaip teigia šios kompanijos atstovai, 90 proc. visų naftos išsiliejimų įvyksta dėl sukilėlių ir naftos vagių kaltės.
„Aš nesu naivus, kad „Shell“ gali išspręsti Nigerio deltos problemą. 95 proc. mūsų pajamų – atskaičius mokesčius ir išlaidas – atitenka Nigerijos vyriausybei“, – cituojamas „Shell Nigeria“ vadovas.
Pasak „Shell“ ir kitų šiame regione dirbančių kompanijų, jie moka Nigerijos vyriausybei, tad ji ir turėtų būti atsakinga ne tik už privataus verslo investicijas ir apsaugą, tačiau ir už aplinkosaugą.
Aplinkosaugininkai skaičiuoja, kad naftos kompanijos jau pridarė nuostolių už dešimtis milijardų dolerių. Jie taip pat neabejoja, kad jei JAV dėl nelaimės Meksikos įlankoje nutrauks naftos gamybą savo pakrantėse, Nigerio deltos ir panašių vietų užterštumas ir toliau nesustabdomai didės.
