Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo, Potvynio padarinių vertinimo ir likvidavimo komisijos pirmininko Ričardo Pudževelio teigimu, patirti nuostoliai dar skaičiuojami, tačiau jau dabar numanoma, kad jie gali siekti „pusę milijono, jeigu ne daugiau“.
„Gyventojai rašo prašymus – jie patys įvertina, kiek patyrė nuostolio. Po to komisija važiuoja į vietą ir sutikrina, ar atitinka duomenys. Nuostoliai didžiuliai. Praktiškai visų kolektyvinių sodų prie Neries – jeigu juos dar galima taip vadinti, nes ten beveik visi įsirengę normalius gyvenamuosius namus – pirmi aukštai, rūsiai užlieti. Jau dabar kompensuoti žalą yra parašę prašymus 75 savininkai.
Naujatrakio kaime, kiek aš žinau, daugiau nei šimtas namelių užsemta. Mašinos beveik visos bevertės tapo, o kai kurie žmonės jų turėjo po dvi ar tris. Televizoriai, kompiuteriai, buvę pirmuose namų aukštuose, grindys ir sienos – viskas sugadinta.
Be to, dar sumuosime ir pačių tarnybų, kurios dalyvavo gelbėjimo procese, nuostolius“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės atstovas.
Premjeras pažadėjo paramą
Panevėžio rajone, Karsakiškio, Panevėžio ir Paįstrio seniūnijų Lėvens ir Sanžilės upių baseino zonose, buvo paskelbta ekstremali situacija dėl stichinio vandens lygio. Upių vanduo užliejo daugiau kaip 1200 ha žemės plotą, apie 2620 sodų bendrijų namelių, apie 70 vienkiemių, 9 kelių ruožus.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Lunskis pažymėjo, kad informacija apie gyventojų patirtus nuostolius dar tebėra renkama.
„Susiskaičiavome, tik kokias išlaidas patyrė rajono savivaldybės administracija, gaisrininkai, priešgaisrinės saugos departamentas ir policija – apie 170 tūkst. Lt. Dar neįvertinta žala pasėliams, neįvertinta žala, kurią patyrė privatūs asmenys“, – sakė pašnekovas.
Penktadienį Panevėžyje surengtas išvažiuojamasis Ministrų kabineto posėdis, kuriame aptarti ir potvynio padariniai.
Premjeras Andrius Kubilius patikino panevėžiečius, kad Vyriausybė suteiks paramą nukentėjusiems nuo potvynio pagal įstatymą, tai yra, tiems gyventojams, kurių nukentėjo gyvenamasis būstas, o turtą Premjeras paragino drausti.
Ministras: kalbėti apie nuostolius dar anksti
Šilutės rajono savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos skyriaus vedėjas Romualdas Renčeliauskas pažymi, kad sutvarkyti potvynio apgadintiems keliams, ko gero, prireiks daugiau nei pusės milijono litų, o ūkininkai dėl apsemtų pasėlių patyrė šimtus tūkstančių siekiančius nuostolius.
„Apsemta 23 tūkstančiai hektarų, daugiau negu 80 kilometrų kelių“, – pasakojo R. Renčeliauskas.
Šilutės rajone penktadienį lankėsi vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. Rajono savivaldybėje jis susitiko su jos vadovais, ekstremalių situacijų centro atstovais, apžiūrėjo potvynio vis dar užlietas vietoves bei apgriautus pylimus.
„Dar ir šiandien kelyje Šilutė–Rusnė – 35 centimetrai vandens. Šilutės savivaldybėje užlieta 23 tūkst. ha, Pagėgių savivaldybėje – 9,7 tūkst. ha teritorijos. Kadangi potvynis dar neatslūgęs, šiandien kalbėti apie patirtus nuostolius dar anksti“, – sakė ministras R. Palaitis.
Pasak ministro, potvynio padaryti nuostoliai bus įvertinti iki gegužės vidurio. Tuomet bus surengtas Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos posėdis, aptarta potvynio metu buvusi situacija, jo padariniai ir ieškoma sprendimų, kaip atstatyti tai, kas sugriauta.
Apsukresnius išgelbėjo draudimas
Pagėgių savivaldybės administracijos Civilinės ir priešgaisrinės saugos skyriaus l. e. p. vedėjas Mečislovas Ramanauskas sako, jog potvynis dar nėra pasibaigęs, tačiau preliminariais paskaičiavimais, jo padaryti nuostoliai tikrai gali siekti pusę milijono. Labiausiai nuo potvynio, anot specialisto, nukentėjo keliai.
„Jų remontas gali atsieiti 200–400 tūkstančių“, – teigė pašnekovas.
Jonavos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vytautas Kaminskas pažymėjo, jog „jei būtų imtasi atstatymo darbų, tai jų sumos tikrai būtų milijoninės“.
„Sakykime, Salupių kaimo ribose potvynis yra paplovęs Neries krantinę, tai krantui erozija. Ar tikslinga atstatyti, ar ne – klausimas“, – kalbėjo V. Kaminskas.
Anot pašnekovo, labiausiai nukentėjo privatus turtas, tačiau pastebėjo, kad gyventojai jį yra apdraudę, todėl prašymų dėl buostolių kompensavimo savivaldybė negavo.
„Gyventojų patirtus nuostolius būtų galima paskaičiuoti tiktai gavus draudimo bendrovių duomenis. Preliminariais paskaičiavimais, jie gali siekti ir milijonines sumas. Pamenu vieną namą, kuris buvo apsemtas iki langų, sodų nameliai irgi buvo apsemti, kur dar baldai, mašinos“, – kalbėjo J. Kaminskas.
Pasak Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Raimundo Tiškevičiaus, dėl patirtų nuostolių kol kas į savivaldybę kreipėsi tik 7 iš daugiau nei 50 apsemtų namų savininkai, kurie nebuvo apdraudę savo turto, ir prašo atlyginti nuostolius, siekiančius 56 tūkstančių litų.
17 tūkst. litų patirtus nuostolius įvertino 7 rajono įmonių, padėjusių likviduoti potvynio padarinius, vadovai ir taip pat prašo juos atlyginti.
Tauragės rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos vadovas Gintaras Ramanauskas suskaičiavo, jog gyventojai iš viso patyrė 71 tūkst. 880 litų žalą. Dar neaišku, kiek atsieis potvynio apgadintų kelių, stadiono ir tilto remontas.
Telšių rajono savivaldybės administracijos vyriausiasis specialistas ekologas Raimondas Račkauskas informavo, kad dėl potvynio didesnių nuostolių gyventojai nepatyrė, mat buvo apsemti tik keleto namų rūsiai.