Kaip informuoja Krašto apsaugos ministerija, į Pagėgius pristatyta pirmoji iš dviejų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono skirtų vikšrinių amfibijų PTS-M. Taip pat atvyko dvylika Juozo Vitkaus bataliono karių, tarp jų 3 narai. Antroji amfibija yra pakeliui į Juknaičius.
Ryšiui tarp ekstremalios situacijos zonoje veikiančių karinių vienetų, civilių institucijų ir gelbėjimo darbus koordinuojančio Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovų palaikyti ir, prireikus, medicinos pagalbai teikti į potvynio zoną jau atvyko vienuolika Birutės bataliono karių.
Pirmieji penki atvykę Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-osios rinktinės kariai yra pasirengę teikti pagalbą vietos gyventojams. Suteikti pastiprinimą šioms pajėgoms taip pat pasirengęs rezervinis Birutės bataliono būrys.
Antradienį kariuomenės išminuotojams pradėjus parengiamuosius darbus sprogdinti ledų sangrūdą Neryje ties Salupių kaimu (Jonavos r.), ledai pajudėjo. Upės vaga buvo išlaisvinta, o planuota sprogdinimo operacija - atšaukta.
Antradienio rytą kariuomenės išminuotojai planuojamo sprogdinimo vietoje įvertino situaciją ir galimas grėsmes. Neries upėje susidarius užtvankai, ledų sangrūdai, pakilęs vanduo užliejo netoliese esančią sodų bendriją „Žilvitis“, kai kuriuose gyvenamuosiuose namuose vandens lygis siekė pusmetrį-metrą.
Kaip pasakojo sprogdinimo operacijai besirengiantys kariai, išlaisvinti upės vagą planuota trupinant ledus nedideliais sprogimais, paskirstytais sąlygiškai dideliame plote.
Prašymą suteikti pagalbą sprogdinant ledų sangrūdas Neries upėje Jonavos rajone Lietuvos kariuomenė gavo iš Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Jonavos rajono savivaldybės.
Tuo metu Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba praneša, kad ledų sangrūdos ir išsiliejusios upės šį pavasarį padarė daug žalos saugomų teritorijų įrangai, skirtai lankytojams. Šalia upių esantys pažintiniai takai, informaciniai stendai, tilteliai potvynio metu atsidūrė po vandeniu arba tarp ledo lyčių.
Dėl tirpstančio sniego smarkiai pakilo Gaujos upės vandens lygis Dieveniškių istoriniame regioniniame parke. Vanduo užliejo Gaujos mokomąjį taką ir jame esančius statinius, lieptus, pavėsines, stendus ir kitą įrangą. Čia gyvenantys žmonės sako, kad tokio potvynio jie dar nėra matę.
Tauragės rajone esančiame Pagramančio regioniniame parke, Akmenos upėje susidarius ledų sangrūdai, apsemtos sodybos, tilteliai per upę, informacinės sistemos. Vanduo telkšo ir Pagramančio pagrindinėje gatvėje. Vietiniai gyventojai prisimena panašų potvynį, buvusį maždaug prieš keturiasdešimt metų. Pagramančio regioninio parko direktorius Vaidotas Šliogeris pasakojo, kad apsemtoje malkinėje vietinis gyventojas rado vandens stichijos išsigandusį bebrą, kuris nereagavo ir niekur nesiruošė bėgti, net pamatęs žmogų.
Neries regioniniame parke irgi grėsmę kelia kylantis vanduo. Kaip pranešė Neries regioninio parko direktorė Audronė Žičkutė, šiais metais Neries upė, kaip niekad, pakilusi ties Pugainių ir Šiurmonių kaimais. Upės gniaužtuose jau atsidūrė keletas turistinės infrastruktūros objektų – stendų, pavėsinių, suolelių. Netoli Vilniaus esančio Neries regioninio parko pažintinius takus itin pamėgę sostinės gyventojai.
Kaip pranešė Rambyno regioninio parko vyr. kraštotvarkininkas Drąsutis Brazauskas, Nemuno potvynis tik įsibėgėja. Vanduo per naktį pakilo apie metrą ir plečiasi į šalis, apsemdamas jau ir parko riboženklius. Nerimaudami visi laukia dar didesnio potvynio per artimiausias dienas.
Apie pavasarinės vandens stichijos pridarytas bėdas praneša ir kitų nacionalinių bei regioninių parkų direkcijos. Kur įmanoma prieiti, VSTT ir saugomų teritorijų darbuotojai stengiasi gelbėti inventorių, kad nenuneštų upių vanduo.
