Etnologas profesorius Libertas Klimka DELFI sakė, kad pagal UNESCO rekomendacijas, 19.33 val. turi būti pakeliama Žemės vėliava. Vėliavos pakėlimu skatinama tausoti Žemės išteklius, tvarkyti aplinką, švarintis, švariau gyventi.
Pasak L. Klimkos, lygiadienį saulė teka tiksliai Rytuose ir leidžiasi Vakaruose. Lygiadienis minimas, kada Žemė, skriedama apie Saulę, pasiekia tam tikrą orbitos tašką. Kiekvienais metais ši data truputį kinta – lygiadienis minimas kovo 20 arba 21 dieną.
Etnologas aiškina, kad anksčiau su lygiadieniu sutapdavo Velykos – jos nebuvo kilnojamos. Kilnojimo taisyklę, kad Velykos nesutaptų su žydų Velykomis, sugalvojo Bažnyčia. „Anksčiau Velykos būdavo tikroji lygiadienio šventė. Tai įrodo mūsų paprotys, kad Velykų rytą reikia maudytis iš Rytų atitekančiame upelyje“, - sakė L. Klimka. Tačiau paskui Velykų datą imta kilnoti.
„Po žiemos bundančiai Žemei - visų mūsų namams - reikia pagalbos. Kad Žemė išliktų svetinga žmogui, būtina ne tik susitvarkyti savo kiemą, nepraeiti abejingai pro užterštą upelį, prišiukšlintą pamiškę, išdegintą žolę, statybų išdarkytą paežerę, bet ir neleisti civilizacijai ar vartotojiškiems įpročiams sudarkyti gražiausių Lietuvos kampelių", - teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė.
Lietuva Žemės dieną pažymi jau 19-ąjį kartą. Jungtinės Tautos šią pasaulinę dieną oficialiai įteisino 1971 metais. Jai buvo pasirinktas pavasario lygiadienio laikas. Atsiliepdama į Žemės dienos iniciatoriaus Johno McConnello kreipimąsi, 1992 m. tuometė Lietuvos Aukščiausioji Taryba nutarė kovo 20-ąją paskelbti Žemės diena ir mūsų šalyje.
