Didžiojoje Britanijoje įsikūręs Europos vidutinės trukmės orų prognozių centras prognozuoja, kad beprasidėsiančio pavasario vidutinė temperatūra Lietuvoje numatoma artima vidutinei daugiametei – 5,5 laipsnių. Sezono kritulių kiekis taip pat prognozuojamas artimas normai – 131 mm.
„Paskutinius 4 metus visi pavasariai buvo 1-2 laipsniais šiltesni nei įprasta. Šis pavasaris, palyginti su ankstesniais, šilumos nežada“, - aiškina Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologinių prognozių skyriaus vedėja Vida Ralienė. Pasak V. Ralienės, tokios britų prognozės susijusios ir su šalta šiųmete žiema.
Sinoptikė prisimena klasikinę 1996 m. žiemą, kai sausį ir vasarį beveik nebuvo atodrėkių, žemę slėgė susidariusi stora sniego danga. „Tuomet pavasaris irgi buvo vėsus, sniego danga teištirpo balandžio viduryje“, - prisimena pašnekovė.
Pasak V. Ralienės, tuomet laukta gausaus potvynio, tačiau pavasaris žygiavo lėtai ir ramiai, sniegas lėtai tirpo, garavo ir potvynis buvo mažesnis už vidutinį. „Bet dviejų visai vienodų žiemų nebūna, ir dviejų visai vienodų pavasarių nebus“, - kalbėjo sinoptikė.
V. Ralienės teigimu, vidutinė savaitės temperatūra tampa teigiama po kovo 20-osios, kovas dar priskiriamas šaltajam pusmečiui. Artimiausiu metu sniego dangos nutirpimo nelaukiama – nors artimiausi orai šiltesni, su atodrėkiais, sniegas aptirps, tačiau kitos savaitės viduryje vėl laukiama šaltesnių orų. „Tai sniego tirpimą ir pavasario žengimą prilaikys. Staigaus atšilimo ženklų nematyti“, - sakė V. Ralienė.
Gamtininkas mato vėlyvą pavasarį
„Jeigu žiūrėsime į ankstesnius metus, tai pavasariai prasidėdavo gerokai anksčiau. Nebuvo taip ilgai sniego, tokių atšalimų kaip šįmet – šįmet sniego, kuris laikosi nuo gruodžio pusės, dar ir dabar yra virš kelių“, - DELFI teigė Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, ornitologas Eugenijus Drobelis.
Pasak E. Drobelio, jau dabar aišku, kad šįmet viskas bus vėliau nei šiltomis žiemomis.
E. Drobelio vedamas gamtos dienoraštis rodo, kad kovas kartais laikomas šalčiausiu žiemos mėnesiu – kovą dar būna daug sniego, šalčių, ypač pirmoje jo pusėje. Pagal tai, kiek trunka normali žiema, gamtininkas spėja, kad realiai atšilimas gali prasidėti balandį. Taip gražaus pavasario turėtume sulaukti per Velykas, kurios šįmet bus švenčiamos balandžio 4-5 dienomis.
E. Drobelis pastebi, kad pirmieji pavasario ženklai pasirodė dar tik visai neseniai - pavasarines giesmes pradėjo giedoti didžiosios zylės, ėmė klykauti žaliosios meletos. „Ankstyvą pavasarį tai jau vyksta netgi sausio viduryje. Tai reiškia, kad pavasaris bus normalus – atšilimas kovo viduryje, o šiluma balandžio pradžioje ateis“, - kalbėjo gamtininkas.
Pašnekovas pastebi, kad jau buvome pripratę prie nenormaliai ankstyvų atšilimų. Tačiau, pasak E. Drobelio, nors anksti atšildavo, šlykštus, niurgzlus, lietingas ir šaltas pavasaris tęsdavosi vos ne iki birželio. Pagal tokį scenarijų, paprastai dar gana šilti būna rugsėjis ir spalio vidurys. „Dabar, mano galva, viskas turėtų būti normaliai“, - prognozavo gamtininkas.
