Elektronikos prekių – ypač mobiliųjų telefonų ir kompiuterių – pardavimai pastaraisiais dešimtmečiais kilo labai smarkiai, pavyzdžiui, 2006 metais parduota 896 mln. mobiliųjų, 2007 metais – jau 1 mlrd.
JT Aplinkos programos parengtoje ataskaitoje teigiama, kad ateinantį dešimtmetį kinai ir indai įsigis dar daugiau elektronikos prekių, o kasmet turėtų būti išmetama per 40 mln. tonų elektroninių prietaisų.
Pasak JT pareigūnų, šios rūšies atliekos neturėtų būti „nurašytos į neformalias dienotvarkės paraštes“. Priduriama, kad labiausiai šioje šiukšlių perdirbimo srityje turėtų pasistengti Kinija, Indija, Brazilija bei dalis Afrikos valstybių.
Pranešama, kad kasmet vien Kinijoje ir Indijoje atsikratoma 1,5 mln. tonų senų televizorių ir 600 tūkst. tonų šaldytuvų.
Prognozuojama, kad iki 2020 metų Kinijoje senų kompiuterių išmetamumas lyginant su 2007 metais šoktels nuo 200 iki 400 proc. Indijoje šių šiukšlių per atitinkamą laikotarpį turėtų išaugti dar daugiau – 500 proc.
Skaičiuojama, kad senų mobiliųjų telefonų, lyginant su 2007 metais, Kinijoje bus išmetama maždaug 7 kartus daugiau, o Indijoje – net 18 kartų.
JT ekspertai pastebi, kad nepaisant dėl šių šiukšlių kylančių sveikatos problemų, sparčiai besivystančių šalių elektronikos šiukšlių perdirbimo industrija gali sukurti ne tik daug darbo vietų, tačiau atgaminti vertingus metalus: sidabrą, auksą, paladį, varį bei indį.
„Tad jei su šiuo iššūkiu bus pradedama kovoti šiandien, šiukšlės gali sukurti daug galimybių“, – cituojamas JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas ir JT aplinkos programos vykdomasis direktorius Achimas Steineris.
