Lietuvos ornitologų draugija vykdo ketverius metus truksiantį Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Baltųjų gandrų apsauga Lietuvoje“. Jo metu gyventojai projekto lėšomis gali pakeisti blogos būklės tokių gandrų lizdus specialiomis platformomis. Panevėžio miesto savivaldybės Ekologijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė sakė, kad šio projekto tikslas – užtikrinti ilgalaikę ir efektyvią baltųjų gandrų apsaugą visoje šalyje.
Tad gyventojai 2010–2012 metais dar turi galimybę sutvarkyti blogos būklės gandrų lizdus. Ornitologų žiniomis, žmonės, siekdami prisivilioti gandrus, ant stogų įrengia įvairias platformas, tačiau tik dalis jų – tinkamos konstrukcijos. Tad tokie gandralizdžiai neretai tampa stogo dangos ir jo konstrukcijos pažeidimų priežastimi – po lizdu besikaupianti drėgmė stogo dangai nėra gerai. Be to, senos ar netinkamos platformos gali neatlaikyti lizdo svorio ir jis gali nukristi.
Pasak R. Taučikienės, norintys sutvarkyti lizdus gyventojai turėtų kreiptis į ją arba į Lietuvos ornitologų draugiją. Jie turėtų pranešti savo vardą, pavardę, kur yra gandralizdis ir kurioje konkrečiai vietoje jis įrengtas – ant pastato, medyje ir pan. Ji priminė, kad pirmenybė bus teikiama blogos būklės lizdams.
Nors minėta informacija paskelbta vos prieš keletą dienų, tačiau Savivaldybė jau yra gavusi porą pranešimų. Tad neabejojama, kad atsiras ir daugiau žmonių. Tiesa, kiek tokių lizdų šalyje galėtų būti, neturima informacijos.
R. Taučikienė priminė, kad laiko liko ne tiek ir daug. Medinės platformos turi būti įrengtos iki šių metų kovo 10 dienos, t. y. iki gandrų parskridimo. Kitąmet taip pat bus konkreti data.
Tiesa, nors informaciją paskelbė miesto Savivaldybė, tačiau gali skambinti ir rajono gyventojai. Pasak R. Taučikienės, šią informaciją gavo ir rajono Savivaldybė, bet jos teritorijoje informacija bus daugiau platinama per seniūnijas.
„Geriau du tris kartus paminėti tą patį lizdą, nei nė karto nepranešti“, – sakė vyriausioji specialistė.
Ji priminė, kad bus vedama tokių lizdų apskaita. Be to, daugiau nei 20 stebėtojų visoje šalyje aplankys ir apžiūrės, kokios būklės gandralizdžiai. Tad prie to paties lizdo kelis kartus tikrai niekas nevažiuos.
Nykstanti populiacija
Lietuvos ornitologų draugija informuoja, kad baltasis gandras laikomas ekologiškos – žmonėms gyventi sveikos aplinkos ir tausojamojo žemės ūkio indikatoriumi. Gandrai beveik visada renkasi atviras vietas netoli vandens telkinių, lizdus krauna stambiuose medžiuose, esančiuose šalia sodybų, pakelėse ir laukuose, gyvenvietėse ir didesnių miestų pakraščiuose, neretai užima specialiai jiems iškeltas platformas. Vis daugiau gandrų apsigyvena netradicinėse vietose – ant įvairių stulpų, atramų, bokštų.
Anksčiau šių paukščių buvo gausu visoje Europoje, tačiau dėl poveikio aplinkai, pirmiausia susijusio su intensyviu žemės ūkiu, daugelyje Europos šalių pastaraisiais dešimtmečiais įvyko negrįžtami pokyčiai kraštovaizdyje. Tai nulėmė spartų baltųjų gandrų populiacijos mažėjimą Vakarų Europoje, o kai kuriose šalyse ir visišką jų išnykimą. Nors populiacija per 1990–2000 metus didėjo, tačiau ji dar nėra tokia gausi kaip anksčiau ir vis dar laikoma mažėjančia.
Ornitologai praneša, kad Lietuvoje peri mažiausiai 12500–13000 baltųjų gandrų porų. Nors gandrų Lietuvoje visą laiką buvo gausu, pastaraisiais dešimtmečiais jų dar padaugėjo, nes kolūkinės žemės ūkio sistemos sunykimas ir kitos priežastys sukūrė palankias sąlygas šiems paukščiams. Vis dėlto pastaraisiais metais vėl intensyvėjantis žemės ūkis, greitas ekonominis augimas kelia nerimą: ši rūšis reikalauja ypatingo dėmesio ir apsaugos jau dabar.
Daugumai žmonių gandrų kaimynystė labai miela. Vieni stengiasi juos prisivilioti į savo sodybas, iškeldami dirbtinius lizdus, kiti netrukdo jiems įsikurti ir vėliau perėti. Norint užtikrinti, kad gandrai daugelį metų sėkmingai perėtų, lizdus reikia prižiūrėti. 2009–2012 m. projekto lėšomis numatyta pertvarkyti iki 500 ant pastatų stogų esančių blogos būklės gandralizdžių.
Lietuvos ornitologų draugijos informacija
