Ribojimai laikyti gyvūną prieštarauja Konstitucijai
„Kaimynai šuniuką įsigijo prieš keletą savaičių. Apie save jis mums pranešė cypimu, kai būdavo paliekamas vienas. Iš pradžių dėl to nesirūpinome – ką padarysi, juk jam reikia priprasti prie naujos aplinkos. Vėliau šuniukas kažkur dingo, o prieš keletą dienų ir vėl atsirado – su gerokai sustiprėjusiu balsu. Dvi dienas šuo pakaitomis cypė ir skalijo praktiškai nuo ryto iki vakaro. Pradėjome justi, kad mes patys nuo šio nuolatinio triukšmo žvėrėjame.
Kai kaimynei mandagiai pranešiau, kad ji turbūt nežinanti, jog augintinis, paliktas namuose vienas, jaučiasi blogai, kitą dieną buvo ramu, tačiau vėliau jis ir vėl ėmė cypti. Tiesa, trumpiau, bet mes į jo keliamą triukšmą reaguojame jau itin jautriai. O kas, jei jis tuose namuose taip ir neapsipras ir nuolat trikdys mūsų ramybę?“ - svarstė DELFI pašnekovė.
Rudenį Vilniaus savivaldybės taryba sušvelnino gyvūnų laikymo namuose taisykles. Skirtingai nuo Kauno miesto, sostinėje norintiems namuose turėti gyvūną, nebereikia gauti artimiausių kaimynų sutikimo. Tiesa, gyvūno savininkas turi užtikrinti, kad pastarasis netrikdytų aplinkinių ramybės, tačiau net jeigu jis to nedarys, augintinio iš jo atimti niekas neturi teisės.
Anot Vilniaus savivaldybės Kalbos kontrolės ir administracinės veiklos skyriaus vedėjo Gintaro Tamošiūno, tai buvo politinis sprendimas, priimtas po daugkartinių gyvūnų globos organizacijų rezoliucijų. Gyvūnų globos organizacija „Pifas“ ne kartą platino pareiškimą, kuriame teigiama, kad toks kaimynų sutikimo reikalavimas galimai prieštarauja Konstitucijai. Šiai nuomonei pritarė Lietuvos teisininkų draugijos specialistai, anot kurių, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, pagal Konstituciją žmogus privalo nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.
Kaimynų sutikimo reikalavimu ribojama asmens teisė laikyti gyvūną dar nepažeidus tos teisės naudojimosi sąlygų, o nuo gyvūno keliamo triukšmo šios taisyklės kaimynų esą neapsaugos, jeigu šeimininkas jo neauklės.
Būtina ne riboti, bet griežtinti šeimininko atsakomybę
Viešosios įstaigos „Sos gyvūnai“ savanorės Giedrės manymu, griežtesnės taisyklės netaptų akstinu žmonėms labiau prižiūrėti savo augintinius, o žmogaus teisės tikrai pažeidžiamos.
„Žinau atvejų, kai kaimynai, neduodami sutikimo šuniui, taip sprendė savo nesutarimus. Kita vertus, sutikimas paprastai duodamas mažam, mielam šuniukui. Vėliau jis išauga, garsiai loja ar net užpuola laiptinėje, bet nieko pakeisti negalima. Sutikimas jau pasirašytas. Todėl gyvūnų laikymo taisyklės apskritai turėtų būti griežtesnės visos Lietuvos mastu. Šiandien žmogaus niekas neįpareigoja vadovautis tam tikromis taisyklėmis, realiai nėra jokių baudų“, - svarstė pašnekovė.
Anot jos, kaip ir ginklui reikia leidimo, taip ir įsigyti gyvūną neturėtų būti taip paprasta, kaip dabar. Pavyzdžiui, jei žmogus kada nors yra blogai pasielgęs su gyvūnu, kad ir dėl savo neišmanymo, jis turėtų nebetekti teisės jo laikyti net ir ateityje.
„Kriterijų, kaip įvertinti nepriežiūrą, šiandien nėra. Pavyzdžiui, Marijampolėje buvo rastas visiškai išsekęs, iš bado nebepaeinantis, pragulų iškamuotas šuo. Mes jį pradėjome gydyti, bet atsirado šeimininkė, kuri pareiškė, kad jis pabėgo vos prieš dvi dienas, o iki tol ji puikiai jį prižiūrėjusi, nors veterinarai teigia, kad jis badavo bent keletą mėnesių. Ir mes nieko negalime padaryti – negalime jo atimti“, - pasakojo Giedrė.
Gyvūnų globos organizacijos taip pat siekė sugriežtinti bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais nuo iki ketverių metų nelaisvės, tačiau Seimas šiuos pasiūlymus atmetė.
„Belieka tik kreiptis į užsienio žiniasklaidą, jei Lietuvoje nerandame pritarimo. Tie, kurie priima tokius įstatymus, nemato cigaretėmis išdegintų šuniukų ar katyčių su išbadytomis akimis. Taip pat kreipėmės dėl papildomo švietimo mokyklose gyvūnų priežiūros ir gerovės klausimais. Tačiau iš Švietimo ir mokslo ministerijos gavome atsakymą, kad vaikai pakankamai išprusę šiuo klausimu, turi gamtos pamokėles, todėl nieko daugiau nereikia. O juk grįžę iš mokyklos jie galėtų pamokyti ir tėvus, kaip tai daro dėl šiukšlių rūšiavimo“, - svarstė pašnekovė.
Skundas – kaip keršto įrankis
Tuo tarpu sostinės savivaldybės tarybos narys Vidmantas Martikonis įsitikinęs, kad sprendimą sušvelninti taisykles lėmė lobistų veikla.
„Aš manau, kad kaimynų sutikimas visgi būtinas. Gyvename pilietinėje visuomenėje ir vieno piliečio papildomas noras neturėtų kenkti kito piliečio ramybei ar teisėtiems norams. Gyvūno laikymas nėra pirmos būtinybės poreikis, tačiau jis sukelia tam tikrų problemų kaimynams, todėl reikėtų jų atsiklausti. Aš ir pats turiu šuniuką ir esu labai patenkintas.
Aišku, paprasčiau, kad nereikėjo klausti kaimynų nuomonės, tačiau dėl bendros civilizacijos taisyklės visgi turėtų būti griežtesnės. Beje, siūliau kompromisinį variantą – šį klausimą paikti spręsti pačioms bendrijoms, tačiau jis nebuvo pakankamai diskutuotas“, - teigė politikas.
Anot V. Martikonio, sušvelninus taisykles liko mažiau svertų priversti šeimininką tinkamai prižiūrėti savo augintinį. „Neretai šuniukas būna užgaida, kuri su laiku praeina. Tai turi būti rimtesnis apsisprendimas. Minėtu atveju, panašu, ir šuniukas nepraėjęs socializacijos testų. Šuniukai turi būti truputį pamokinti, įpratinti pabūti vieni namuose, todėl necypti ir nekaukti“, - sakė pašnekovas.
Vilniaus savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius per mėnesį sulaukia apie 20 pareiškimų dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų. Dauguma jų – dėl šunų vedžiojimo be pavadėlio arba dėl to, kad šeimininkai viešoje vietoje nesurenka savo augintinio ekstrementų. Maždaug pusė skundų – iš daugiabučių namų, kita pusė – iš sodo bendrijų gyventojų.
Už Gyvūnų auginimo ir laikymo taisyklių pažeidimus 2009 m. buvo surašyti 349 administracinių teisės pažeidimų protokolai. 126 atvejais gyvūnai buvo neregistruoti, 121 protokolas surašytas dėl to, kad šeimininkas šunį vedžioja be pavadėlio, 26 – dėl ekskrementų nesurinkimo, 15 – dėl šunų lojimo, 49 – kiti atvejai. Visais atvejais apie pažeidimus praneša kaimynai.
Kaip pasakojo savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Švaikauskas, pirmą kartą skiriama bauda iki 200 litų. Jos dydis priklauso nuo žmogaus elgesio bei pasižadėjimo. Pavyzdžiui, jei žmogus neregistruotą gyvūną skuba užregistruoti arba pasižada lojantį šunį vesti į gyvūnų socializacijos kursus, jis gali atsipirkti tik įspėjimu. Ekskrementų nesurinkimas vertinamas griežčiau. Jei žmogus gailisi, jam skiriama 50-100 litų bauda. Tačiau, anot specialisto, pasitaiko ir tokių, kurie teigia niekada nerinkę savo augintinio išmatų ir neketinantys to daryti ateityje.
„Kartais žmogų teka bausti ir kelis kartus, tačiau neretai pasitaiko atvejų, kai ir kaimynai skundžiasi be pagrindo arba tokiu būdu sprendžia savo nesutarimus. Pavyzdžiui, šuo vieną kartą suloja, o žmogus jau skundžiasi. Todėl visada stengiamės apklausti visus artimiausius kaimynus, kad surinktume objektyvą informaciją“, - teigė M. Švaikauskas.
Šiuo metu Vilniuje oficialiai registruoti 8725 šunys ir 1722 katės.
