Pirmoji europiečių viršūnių susitikimo diena vėlai ketvirtadienį baigėsi ES pirmininkaujančiai Švedijai taip ir nepasiekus savo tikslo, bet pareiškus įsitikinimą, kad iš 27 Bendrijos valstybių ir vyriausybių lyderių galima išspausti daugiau pinigų.
Lyderiai yra pasiryžę akcentuoti vadovaujamą ES vaidmenį kovoje su klimato kaita ir nustatyti toną Kopenhagoje tebesitęsiančioms pasaulinėms deryboms dėl klimato šiltėjimo, kuriose viena pagrindinių temų yra pinigai.
"Vis dar stengiamės surikiuoti tai, ką Europos šalys savanoriškai gali padėti ant stalo", - per vėlyvo vakaro spaudos konferenciją sakė Švedijos premjeras Fredrikas Reinfeldtas.
"Rytoj ryte skaičiai bus geresni, nei šįvakar", - patikino F.Reinfeldtas, kurio šalis ES pirmininkauja šį pusmetį, iki Naujųjų metų.
Spaudos konferencijoje greta jo sėdėjo Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, kuris pabrėžė, kad dabar pasiūlyti pinigai būtų sutaupyti pinigai.
"Pigiau saugoti planetą dabar, nei taisyti ją vėliau", - teigė jis, Europos šalių lyderiams einant miegoti ir paliekant pareigūnus toliau tartis, iš kur paimti 2 mlrd. eurų per metus vadinamiesiems greito starto pinigams nuo 2010 iki 2012 metų.
Vėliau bus skirta daugiau finansavimo vidutinės trukmės ir ilgesniam periodui. ES šalys jau pasiūlė kasmet iki 2020 metų skirti 100 mlrd. eurų kovai su vandenynų vandens lygio kilimu, miškų iškirtimo padariniais, dykumėjimu ir kitomis su klimato kaita siejamomis problemomis.
Čekijos premjeras Janas Fischeris išreiškė įsitikimą, kad penktadienį, kai lyderiai susirinks paskutinei savo dviejų dienų susitikimo sesijai, bus rasta žymi pinigų suma.
"Pinigų paieška tęsiasi, bet kai kurios šalys šiandien pasakė, kad yra pasirengusios iki rytojaus deklaruoti sumą", - susitikimo užkulisiuose čekų žurnalistams sakė jis.
Vienas Prancūzijos prezidentūros pareigūnas taip pat kalbėjo optimistiškai: "Yra nemažai vienybės dėl lėšų greitam startui suradimo".
"17 valstybių, tarp jų - Prancūzija, paskelbė savo skaičius, ir jie bus paskelbti rytoj. Iš 2,2 mlrd. eurų, kurių tikimasi iš Europos, mes praktiškai turime 1,8 milijardo", - pridūrė jis.
Didžiausi paskelbti indėliai yra Didžiosios Britanijos (884 mln. eurų) ir pačios Švedijos (765 mln. eurų), o mažesnes sumas pažadėjo Nyderlandai, Ispanija, Belgija, Čekija ir kitos šalys.
Tačiau Prancūzija ir Vokietija yra tarp tų, kurios priešinasi raginimams atskleisti galutinį rezultatą.
Prieš tai, kai ketvirtadienį prasidėjo šis dviejų dienų viršūnių susitikimas, "Greenpeace" aktyvistams pavyko rimtai pažeisti saugumą - protestuodami prieš veiksmų kovoje su klimato kaita stoką jie iššoko iš savo automobilių priešais oficialius limuzinus.
Visi tie 11 protestuotojų, kurie pro ES viršūnių susitikimo apsaugą praėjo pasinaudoję suklastotais ženkleliais, išsinuomotais automobiliais, švyturėliais ir gerais kostiumais, buvo areštuoti.
Tačiau prieš tai jie sulaukė daug dėmesio iš pasaulio žiniasklaidos atstovų, susirinkusių prie įėjimo į viršūnių susitikimą ES Tarybos pastate Briuselyje.
Savo pareiškime žiniasklaidai "Greenpeace" paragino ES vienašališkai padidinti savo pažadus - atmosferos taršą iki 2020 metų sumažinti ne 20-čia, bet 30-čia procentų.
Didžioji Britanija, kaip ir Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy, nori paskatinti kitas dideles teršėjas daryti daugiau ir pereiti nuo sutartų 20 proc. iki 30 procentų.
Tačiau vienas ES diplomatas sakė, jog kitos išsivysčiusios valstybės pažadėjo nepakankamą taršos mažinimą, kad Europa žengtų tokį žingsnį.
Praėjusią savaitę paskelbti ES skaičiai rodo, kad išsivysčiusios ne Europos valstybės yra tvirtai pažadėjusios taršą anglies dvideginiu mažinti tik 13 procentų.
Salų valstybės atmeta kriterijų švelninimą
Mažosios salų valstybės nepritars Kopenhagos klimato sutarčiai, jeigu bus nuspręsta švelninti jos kriterijus, nes toks žingsnis sukeltų tiesioginį pavojų šių šalių išlikimui, pareiškė vienas pareigūnas.
Mažųjų salų valstybių sąjunga (AOSIS), kurią sudaro 42 šalys, ketvirtadienį dar kartą paragino priimti teisiškai įpareigojantį dokumentą, kuriame numatomos priemonės turi užtikrinti, kad pasaulio klimatas pašiltėtų ne daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus.
"Kai kurių šalių atveju kalbama apie visišką užtvindymą", - sakė Solomonų salų pasiuntinys Collinas Beckas, kuris yra AOSIS pirmininko pavaduotojas.
Pasak jo, jeigu pasaulio klimatui bus leista pašiltėti daugiau nei 1,5 laipsnio Celsijaus, tarptautinei bendruomenei teks spręsti kitas milžiniškas problemas, tokias kaip salų valstybių gyventojų iškeldinimo, kompensacijų ir migracijos.
Salų valstybė Tuvalu, kuri, kaip ir Solomonai, yra įsikūrusi žemuose Ramiojo vandenyno atoluose, Kopenhagoje vykstančiose Jungtinių Tautų (JT) surengtose derybose atskleidė nesutarimus besivystančių šalių bloke.
Tuvalu pareikalavo priimti naują sutartį, pagal kurią tiek turtingos, tiek didžiosios besivystančios šalys būtų įpareigotos riboti taršą šiltnamio efektą sukeliančiomis dujomis.
Pasak AOSIS, daugelis šalių likusios riboti klimato atšilimą iki 2 laipsnių Celsijaus, lyginant su iki laikotarpiu prieš pramonės revoliuciją, tačiau tokiu atveju salų valstybėms gresia katastrofinis užtvindymas dėl vandenynų lygio kilimo.
"Mes 20 metų kalbėjome apie klimato pokyčius. Deja, turėjo įvykti krizė, kad pasaulis į tai atkreiptų dėmesį, - skundėsi C.Beckas. - Tačiau AOSIS tikrai nepriims silpno susitarimo".