Gyventojai dievagojasi kitos išeities neturintys – juk dešimtis metų gyvena ne tik be kanalizacijos, bet ir be vandentiekio. Daugelyje kaimo šulinių teliūškuoja rudas vanduo, o fekalijas ir srutas tenka nutekinti į melioracijos griovius ar savais traktoriukais išvežioti į nuo tarybinių laikų kaimo pakrašty likusius šulinėlius.
Kenčia aplinka, nes samdytis specialių transportą ir atliekas gabenti į Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginius kainuoja ne vieną šimtą litų.
Kaltinti dėl susidariusių absurdiškų gyvenimo sąlygų kiekvienas Perekšlių gyventojas turi ką: vieni pyksta ant Panevėžio rajono mero, kuris esą iki galo nepasidomėjo ES lėšomis vykdomais melioracijos darbais ir kiek pinigų į juos iš tiesų buvo sudėta, kiti burnoja ant Smilgių seniūnijos seniūnės, kuri neva stengiasi tik dėl savo miestelio, o aplinkiniams kaimams pameta tik grašius. Treti šneka, kad paprastas žmogelis neturi kuo patepti valdininkų kišenės, todėl ir kenčia.
Pasak jų, kažkodėl iki šiol aplinkosaugininkams neužkliuvo žemės ūkio bendrovės karvių apteršti Perekšlių kaimo keliukai, palijus prie karvidžių susikaupiančios balos su srutomis ar laukuose sukraunamos ir pamirštamos mėšlo krūvos.
O Panevėžio rajono valdžia perekšliečius vis ragina būti kantresnius, nes niekaip neatranda lėšų nei kanalizacijai, nei vandentiekiui įrengti.
Vanduo – tik gyvuliams
„Sekundės“ kalbintos Perekšlių gyventojos Zita Afanasjeva, Albina Budvytienė, bendruomenės slaugytoja Elena Barkauskienė patvirtino, kad iš tiesų kai kurie kaimo žmonės srutas nutekina į melioracijos griovius.
Tie, kurie taip šventvagiškai pinigų netaupo, savais ar samdytais traktoriukais buitines atliekas išveža į kaimo pakrašty esančius šulinėlius, nors nežinia, ar jie aplinkosauginius reikalavimus vis dar atitinka.
„Kanalizaciją kaime tiesė dar tarybiniais laikais, o po perversmų darbai nutrūko. 2006-aisiais vykdyta melioracija buvo didžiausias galvos skausmas: iškasta žemė buvo pardavinėjama po 10 litų už priekabą, darbuotojai gėrė, o kai kurie gyventojai už papildomą mokestėlį nusitiesė į griovius vamzdžius, jais iki šiol teka srutos. Niekam tai nerūpėjo – visi tuomet buvo akis užmerkę. Ir dabar nerūpi: juk pažeidėjus galim greit pričiupt, tereikia iš rezervuarų srutas išsiurbt iki vamzdžių sujungimų skylės“, – piktinosi E.Barkauskienė.
Moterys stebėjosi, kad iki šiol nepasirūpinta ne tik padoria kanalizacija, bet ir vandentiekiu. Pasak jų, Perekšliuose vos keli gyventojai turi švarų vandenį. Daugumos šulinių vanduo yra rudas lyg iš baisiausios balos, nes anksčiau kaimo vietovėje augo miškas ir buvo itin durpinga žemė. Perekšliečiams vandenį tenka dalintis arba pirkti iš gręžinius turinčios Perekšlių ŽŪB „Atžalynas“. Didžiausia kaimui Dievo rykštė – sausra, jai užėjus dažniausiai išdžiūva ir gerą vandenį teikiantys šuliniai.
„Šulinyje vanduo yra toks rudas, kad tinka tik gyvuliams. Maistui ar skalbiniams vandenį vežamės iš kaimynų kas kelias dienas, kartais perkam. Tokiom sąlygom jau įpratom gyventi“, – sakė Kranto g. gyventoja Marija Afanasjeva.
Perekšliečiai tikino dėl savo problemų ne kartą beldęsi į seniūnės ar rajono mero kabinetų duris, apie jas kalbėję susirinkimuose. Tačiau sulaukiamas tas pats atsakymas – vandentiekiui ir kanalizacijai trūksta pinigų.
Grioviuose – srutos
Panevėžio rajono ekologė Sigita Biveinienė patvirtino, kad Perekšliuose situacija iš tiesų ne kokia: nors už rankos nepričiupta, akivaizdu, kad kai kurie gyventojai srutas ar kitas aplinką teršiančias atliekas slapčia pila į drenažo griovius.
Specialistės teigimu, susikaupusias atliekas tinkamai norintys tvarkyti perekšliečiai turi samdyti specialų transportą ir jas vežti į Panevėžio miesto nuotekų valymo įrenginius. Pasak ekologės, negerai srutas perpumpuoti į kaimo pakraštyje užsilikusius senus šulinius.
„Perekšlių gyvenvietės situacija visai nedžiugina. Ten galioja principas – mano kiemas, ką noriu, tą ir darau. Tuo įsitikinome kartu su Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūra per patikrinimą. Tačiau išaiškinti aplinką teršiančius gyventojus sudėtinga, todėl jie lieka nenubausti“, – tikino S.Biveinienė.
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vyriausiasis specialistas Aloyzas Bučas patikino ne kartą iš Perekšlių kaimo gyventojų sulaukęs šūsnių popierių ir prašymo dėl vandentiekio ar kanalizacijos.
Jo teigimu, ne kartą bandyta vykdyti įvairius projektus ir gauti ES lėšų, bet koją vis pakišdavo, kad pagal reikalavimus kaime per mažai gyventojų.
„Žinau, kad kai kurie gyventojai per melioraciją piktnaudžiavo, kad perekšliečiai turi daug problemų dėl vandens. Vis dėlto pagal prioritetą tas kaimas mūsų sąraše yra antras, nors daugiau nei pusė mūsų rajone esančių gyvenviečių turi vietines kanalizacijas ir jų gyventojai vandenį semia iš savų šulinių. Dėl Perekšlių bandysime dar ne vieną projektą rengti. Nes savų lėšų nei vandentiekiui įrengti, nei melioracijai nėra. Tokiems darbams pinigų reikėtų milžiniškų. Pavyzdžiui, norint nuo Perekšlių ŽŪB priklausančių gręžinių po visą kaimą išvedžioti vandens takelius, įrenginių metras kainuotų maždaug iki 500 litų“, – informavo A.Bučas.
Taip gyvena visa seniūnija
Zita Dabužinskienė, Smilgių seniūnijos seniūnė
Visoje Smilgių seniūnijoje nėra kanalizacijos – gyventojai srutas ir kitas atliekas ištraukia ir išveža patys. O Savivaldybei priklausantį gręžinį turi tik Smilgių miestelis, todėl dalis smilgiečių juo naudojasi, turi vandentiekį. Visi kiti seniūnijos gyventojai išsikasė savus šulinius. Nemanau, kad išskirtinai Perekšliuose visų šulinių vanduo yra rudas, tačiau gyventojus suprantu, žinau, ką reiškia vandens neturėti.
Dėl vandentiekio ir kanalizacijos Perekšliuose problemos iškeltos tikrai seniai, gal jau 2003-iaisiais apie tai kalbėta. Nėra taip, kad nieko nedarome. Kiek pamenu, Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas Vytautas Kriaučiūnas pasiūlė naują gręžinį kasti, esą tai šiuo metu nebūtų labai brangu. Gal žmonės dar kiek savom lėšom paremtų, pagelbėtų vandentiekį įrengti.
Buvo svarstyta Perekšliuose vandentiekiui ŽŪB gręžinį naudoti, jei jie leistų. Tačiau nežinia, ar to gręžinio vanduo geras. Deja, su ES remiamais projektais stringame. Perekšliuose gyvena apie 450 žmonių, o pagal naujausius reikalavimus turi būti iki 2000, kad projektus patvirtintų. Todėl šiuo metu tikrai nežinau, kaip bus Perekšlių gyventojų problemos išspręstos, kas galiausiai bus daroma.
Pažeidėjus išaiškinti sudėtinga
Antanas Gailiušis, Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio rajono agentūros vedėjas
Perekšlių kaimą patikrinome sulaukę melioracijos specialisto pranešimo, kad drenažo griovyje pamaišius vandenį nuo dugno kyla tamsūs teršalai. Patikrinome gal 7 sodybas ir pažeidėjų nenustatėme. Nubaudėm tik vieną gyventoją, nes jis mėšlą laikė priekaboje ir srutos varvėjo žemėn.
Išsiaiškinti, kad kas nors iš srutų rezervuaro į drenažą būtų nusivedęs vamzdžius, nepavyko, nes jie gali būti po žeme. Tokiu atveju reikia kasti, o tam būtinas privačios valdos savininko leidimas. Jei žmogus prasikaltęs, tuo labiau mūsų neįsileis – reikalaus prokuroro sankcijos. O čia nėra toks didžiulis nusikaltimas, kad mes ją gautume.
Į Perekšlius veikiausiai grįšime, kai bus sausa, nukris vandens lygis. Galbūt bus paimti vandens mėginiai, kad nustatytume, ar srutos, fekalijos iš tiesų į drenažą subėga. Jei pažeidėjus vis dėlto pričiupsim, jiems grės bauda nuo 200 iki 500 litų.
Jei aptikti pažeidimai nepašalinami, gali tekti atlyginti ir gamtai padarytą žalą. O nutekančios srutos ar fekalijos žalą daro: iš melioracijos griovio vanduo gali pasiekti upelius, upes. Gadinami ir patys melioracijos įrenginiai – apželia, kaupiasi dumblas.